18KĄ?

Pirmas atlyginimas: kaip nebankrutuoti vos jį gavus?

Pirmas atlyginimas malonus dar ir tuo, kad pirmą kartą turi daugiau pinigų, kuriuos gali leisti kaip nori. Čia ir slypi mažas pavojus: algą gauni kartą per mėnesį, o progų ją išleisti pasitaiko kasdien...

Nevertink pirkinio tik pagal tai, ar šiandien jam užtenka pinigų. Nauji sportbačiai už 100 Eur gali būti įperkami algos dieną, bet svarbesnis klausimas – kiek liks juos įsigijus ir kiek dienų iš likusios sumos dar reikės gyventi.

Dideli pirkiniai matosi, maži – ne visada. Puodelis kavos, pietūs mieste ar keli spontaniški pirkiniai po kelis eurus atrodo nekaltai. Bet jei jie kartojasi dažnai, būtent kasdienės išlaidos gali nepastebimai suvalgyti nemažą atlyginimo dalį. Pavyzdžiui, matcha latte už 4,50 eurus neskamba kaip didelės išlaidos, bet jei ją perki 3–4 kartus per savaitę, per mėnesį išleidi apie 50–70 eurų.

Planuok trumpesnį laikotarpį. Jei susiplanuoti mėnesio išlaidas pagal turimas pajamas sudėtinga, planuok trumpesniais terminais. Pavyzdžiui, savaitėmis. Padalyk pajamas į keturias dalis ir įvertink, kiek kokiems poreikiams gali skirti per savaitę, prioritetą teikdamas būtinoms išlaidoms (maistas, būstas, transportas).

Palik vietos spontaniškumui. Tikslas nėra skaičiuoti kiekvieną kavą ar atsisakyti visko, kas smagu. Daug naudingiau žinoti savo ribą: kiek gali išleisti kasdieniams norams, kad paskutinė savaitė iki algos netaptų finansiniu išgyvenimo žaidimu.

Biudžetas: kam man jo reikia ir kaip jį sudaryti?

Biudžetas nėra planas, kaip sau visko neleisti. Jis padeda paskirstyti turimus pinigus taip, kad užtektų kasdieniams poreikiams, norams ir kartu galėtum siekti savo finansinių tikslų – nuo norimo pirkinio iki santaupų ateičiai ar finansiniam saugumui.

Suskaičiuok savo pajamas. Įtrauk atlyginimą, stipendiją ir kitas reguliarias pajamas. Planuok pagal sumą, kurią realiai gauni į savo sąskaitą, o ne atlyginimą „ant popieriaus“.

Pirmiausia susimokėk sau. Gavęs pajamas, iškart atidėk dalį jų taupymui. Gali nustatyti automatinį pervedimą į atskirą sąskaitą – tuomet nereikės kiekvieną mėnesį apie tai prisiminti. Svarbiausia nelaukti mėnesio pabaigos ir netaupyti tik to, kas liko.

Įvertink būtinas išlaidas. Nuoma, komunaliniai mokesčiai, maistas, transportas, telefono sąskaita – pasižymėk, kiek joms reikia per mėnesį. Įtrauk ir išlaidas, kurios pasitaiko rečiau, bet kurias gali numatyti iš anksto.

Nuspręsk, kiek gali skirti norams. Kai jau atidėjai taupymui ir suskaičiavai būtinas išlaidas, matai, kiek gali skirti laisvalaikiui, pirkiniams ir kitiems norams.

Periodiškai pasitikrink, ar viskas – pagal planą. Taip galėsi laiku pastebėti, jei viršiji tam tikrų išlaidų eilutes ir rizikuoji pristigti pinigų iki kito atlyginimo ar neturėti lėšų būtinoms išlaidoms.

Finansinė pagalvė: kaip santaupos padeda geresniam miegui?

Net ir gerai planuojant išlaidas pasitaiko situacijų, kurių numatyti nepavyksta: sugenda kompiuteris, prireikia skubaus remonto ar kuriam laikui, pavyzdžiui, dėl ligos, sumažėja pajamos. Finansinė pagalvė – santaupos, kurios tokiais atvejais suteikia daugiau finansinio saugumo ir laisvės priimti sprendimus.

Kokio dydžio pagalvės reikia? Rekomenduojama turėti 3–6 mėn. būtinųjų išlaidų dydžio sumos rezervą. Tačiau pradėjus savarankišką gyvenimą tokia suma gali atrodyti kone nepasiekiama. Todėl galima pradėti nuo mažesnio tikslo, pavyzdžiui, sukaupti vieno mėnesio būtinųjų išlaidų sumą, o vėliau rezervą didinti.

Kaip ją sukaupti? Nusistatyk konkrečią sumą ar pajamų dalį, kurią reguliariai skirsi finansinei pagalvei. Ją atidėk vos gavus pajamas – taip santaupų kaupimas tampa viena iš tavo biudžeto dalių. Patogu nustatyti ir automatinį periodinį pervedimą.

Kur laikyti finansinę pagalvę? Šių pinigų paskirtis – būti po ranka, kai jų prireikia, todėl svarbu juos laikyti lengvai pasiekiamus ir atskirai nuo kasdienėms išlaidoms skirtų lėšų. Pavyzdžiui, tam gali tikti atskira taupymo sąskaita.

Kada ją naudoti? Finansinė pagalvė skirta ne pirkiniams ar atostogoms, o netikėtoms ir svarbioms išlaidoms arba laikotarpiui, kai sumažėja pajamos. Jei dalį rezervo panaudojai, vėliau jį vėl papildyk.

Auginti pinigus investuojant: kaip pradėti?

Investavimas – vienas iš būdų ilgainiui auginti savo pinigus. Kitaip nei laikant santaupas sąskaitoje, investuojant jų vertė gali ir kilti, ir kristi, todėl pradėti verta ne nuo klausimo „ką pirkti?“, o nuo to, kam ir kada šių pinigų reikės.

Pradėk nuo tikslo. Pagalvok, kam kaupi pinigus ir kada jų gali prireikti. Viena situacija, jei po kelerių metų planuoji didesnį pirkinį, visai kita – jei investuoji ilgam ir konkrečios datos neturi. Investavimo laikotarpis svarbus renkantis, kiek rizikos gali prisiimti.

Nuspręsk, kiek gali skirti investavimui. Pirmiausia pasirūpink pinigais kasdienėms išlaidoms ir finansine pagalve. Investavimui skirk tą pajamų dalį, kurios artimiausiu metu neprireiks. Taip sumažinsi tikimybę, kad investicijas teks parduoti nepalankiu metu vien todėl, kad prireikė pinigų kitoms išlaidoms.

Paskirstyk riziką. Investuojant svarbu, kad rezultatas nepriklausytų nuo vienos įmonės sėkmės. Pačiam pirkti daug skirtingų akcijų pradedančiajam gali būti sudėtinga, todėl paprastesnis būdas išskaidyti investicijas – fondai. Vienas fondas gali investuoti į dešimtis, šimtus ar net tūkstančius skirtingų įmonių.

Prieš investuojant patikrink tris dalykus. Kur investuojami tavo pinigai? Kiek rizikinga ši investicija? Kiek kainuos jos įsigijimas ir turėjimas? Šią informaciją rasi pasirinkto fondo ar kito investicinio produkto aprašyme. Jei atsakymai neaiškūs, geriau neskubėti ir pirmiausia išsiaiškinti.

Nesivaikyk „geriausio momento“. Nuspėti, kada rinkos kils ar kris, sudėtinga net profesionalams. Pradedant paprasčiau nusistatyti, kokią sumą gali skirti reguliariai, ir investuoti ją, pavyzdžiui, kas mėnesį. Taip investavimo sprendimas nepriklauso nuo bandymo atspėti, kas rinkoje nutiks rytoj.

Ir svarbiausia – investavimas nėra greito uždarbio būdas. Tai ilgalaikis procesas, kuriame svarbiau nuoseklumas, rizikos paskirstymas ir supratimas, į ką investuoji.

Ne visos skolos yra blogos: ką verta apie jas žinoti?

Skolintis savaime nėra nei gerai, nei blogai. Svarbu, kam skoliniesi, kiek tai kainuos ir ar galėsi skolą grąžinti neaukodamas būtinų išlaidų bei kitų finansinių tikslų. Tas pats 1 000 Eur kreditas gali būti visai kitoks sprendimas, jei jo reikia studijoms, o ne impulsyviam pirkiniui.

Skola gali padėti investuoti į savo ateitį. Pavyzdžiui, paskola studijoms, profesiniams kursams ar darbui reikalingam kompiuteriui gali būti prasminga, jei tai padeda įgyti kvalifikaciją, pradėti dirbti ar ateityje daugiau uždirbti. Tačiau ir tokiu atveju verta įvertinti, ar tikrai reikia skolintis ir ar nėra pigesnio būdo pasiekti tą patį tikslą.

Skolintis vartojimui verta gerokai atsargiau. Jei pirkinys nėra būtinas čia ir dabar, pirmiausia pagalvok, ar negali šiek tiek palaukti ir jam susitaupyti. Atostogos, naujas telefonas ar drabužiai suteikia naudą dabar, o už juos gali tekti mokėti dar ne vieną mėnesį – ir daugiau, nei kainavo pats pirkinys.

Įvertink kainą ir savo galimybes. Neapsiribok klausimu, ar gali mokėti siūlomą mėnesio įmoką. Patikrink palūkanas, mokesčius, bendrą kredito kainą ir kiek iš viso turėsi grąžinti. Tada įvertink, ar įmokas galėtum mokėti ir atsiradus nenumatytų išlaidų ar sumažėjus pajamoms. Skolos įmokos taps reguliaria tavo biudžeto dalimi, todėl tiek pinigų kas mėnesį nebegalėsi skirti kitiems poreikiams.

Jei matai, kad grąžinti skolą darosi sunku, nelauk. Kuo anksčiau kreipsiesi į kredito davėją ir aptarsi situaciją, tuo daugiau galimybių ieškoti tinkamo sprendimo. Nauja paskola senai skolai padengti problemos savaime neišsprendžia – pirmiausia reikia įvertinti, ar ji iš tiesų sumažins bendrą finansinę naštą.

Meile, atsiųsk man pinigų: kaip nepakliūti į sukčių pinkles?

Sukčiai gali prisistatyti banko darbuotojais, policijos pareigūnais, siuntų bendrovėmis, interneto pardavėjais ar net žmogumi, su kuriuo užsimezgė romantiškas ryšys. Istorijos skirtingos, tačiau tikslas tas pats – įtikinti tave pervesti pinigus arba atiduoti informaciją, kuri padėtų juos pasisavinti.

Neskubėk, net jei tave skubina. „Sąskaita tuoj bus užblokuota“, „pasiūlymas galioja tik dabar“, „man skubiai reikia tavo pagalbos“ – spaudimas veikti čia ir dabar turėtų sukelti įtarimą. Sustok ir patikrink situaciją kitu būdu: pats susisiek su banku, įmone ar žmogumi oficialiais, tau jau žinomais kontaktais.

Saugok ne tik slaptažodžius. Niekam neatskleisk PIN kodų, prisijungimo prie interneto banko duomenų ar „Smart-ID“ kodų. Taip pat aklai netvirtink „Smart-ID“ ar kitoje programėlėje gauto prašymo – prieš patvirtindamas perskaityk, kokį veiksmą ir kokią sumą tvirtini.

Nepažįstamas žmogus prašo pinigų? Vertink istoriją, o ne jausmą. Ypač atsargiai vertink internete užmegztą pažintį, jei žmogus vengia susitikti ar vaizdo skambučio, o vėliau paprašo pinigų kelionei, gydymui, siuntai ar netikėtai bėdai. Net ir ilgai trunkantis bendravimas nėra įrodymas, kad žmogus yra tas, kuo prisistato.

Neleisk naudotis ir savo sąskaita. Gali sulaukti pasiūlymo lengvai užsidirbti: tereikia priimti pinigus į savo sąskaitą, juos persiųsti kitur ar išgryninti, o dalį pasilikti sau. Taip žmonės įtraukiami į vadinamąją pinigų mulų schemą – per jų sąskaitas pervedami nusikalstamu būdu gauti pinigai. Nesutik priimti ar persiųsti svetimų pinigų už atlygį ir neleisk kitam žmogui naudotis savo banko sąskaita ar mokėjimo priemonėmis. Tai nėra nekaltas būdas papildomai užsidirbti – gali tekti atsakyti už savo veiksmus.

Perki ar parduodi internete? Nuoroda gali būti spąstai. Sukčiai siunčia netikras apmokėjimo, siuntos užsakymo ar pinigų gavimo nuorodas, kurios atrodo kaip žinomų įmonių ar bankų svetainės. Norėdamas prisijungti prie banko ar siuntų bendrovės svetainės, saugiau ją atsidaryti pačiam, o ne per žinutėje gautą nuorodą.

Jau suvedei duomenis ar pervedei pinigus? Veik iškart. Jei supratai, kad patekai į sukčių pinkles, kuo greičiau susisiek su savo banku – kai kuriais atvejais dar gali būti įmanoma sustabdyti mokėjimą ar imtis kitų veiksmų. Jei nukentėjai nuo sukčiavimo, apie įvykį taip pat pranešk policijai.

Darbo pokalbiai: kaip palikti gerą įspūdį?

Pirmas darbo pokalbis gali kelti įtampą, ypač kai darbo patirties dar nedaug. Tačiau darbdavys nesitiki, kad aštuoniolikos jau turėsi įspūdingą CV. Daug svarbiau parodyti, kad supranti, kur kandidatuoji, moki papasakoti apie save ir į darbą žiūri atsakingai.

Pasiruošk ne tik klausimui „papasakok apie save“. Prieš pokalbį pasidomėk įmone ir dar kartą perskaityk darbo skelbimą. Pagalvok, kodėl nori būtent šio darbo ir kuo galėtum būti naudingas. Pasiruošk kelis konkrečius pavyzdžius iš mokyklos, savanorystės, būrelių ar kitų veiklų, kurie parodytų tavo atsakingumą, gebėjimą susitarti su kitais ar išspręsti problemą.

Neturi patirties? Nebandyk jos sukurti. Geriau atvirai pasakyk, ko dar nemoki, ir paaiškink, kodėl manai, kad galėtum greitai išmokti. Pirmame darbe motyvacija, patikimumas ir noras mokytis gali būti ne mažiau svarbūs nei ankstesnių darboviečių sąrašas.

Atsakyk konkrečiai. Vietoj „esu komunikabilus ir atsakingas“ papasakok situaciją, kuri tai parodo. Pavyzdžiui, jei organizavai mokyklos renginį, pasakyk, už ką buvai atsakingas ir kaip susitvarkei. Konkretus pavyzdys apie tave pasako daugiau nei savybių sąrašas.

Pokalbis skirtas ne tik darbdaviui įvertinti tave. Tu taip pat renkiesi darbą, todėl klausk, ką konkrečiai reikės daryti, kaip atrodys pirmosios savaitės, koks darbo grafikas, kaip vyks apmokymai ir ko darbdavys tikisi iš naujo darbuotojo. Tai ir padeda suprasti, ar darbas tau tinka, ir parodo, kad į pasiūlymą žiūri rimtai.

Nepamiršk paprastų dalykų. Atvyk laiku, o jei pokalbis nuotolinis – iš anksto patikrink ryšį, kamerą ir garsą. Aprangą rinkis tvarkingą ir tinkamą darbo vietai. Jei klausimo nesupratai, paprašyk jį patikslinti – tai geriau nei bandyti atspėti, kokio atsakymo iš tavęs tikimasi.

Stogas virš galvos: ką žinoti išsikraustant iš tėvų?

Išsikraustymas iš tėvų namų nebūtinai reiškia raktus nuo nuosavo buto. Pirmas savarankiškas būstas gali būti bendrabutis, nuomojamas kambarys, butas su draugais ar atskiras būstas. Svarbiausia pasirinkti tokį variantą, kurį gali sau leisti ne tik pirmą mėnesį, bet ir ilgesnį laiką.

Suskaičiuok visą būsto kainą. Vertink ne tik nuomos mokestį. Pridėk komunalinius mokesčius, internetą, transportą, o nuomojantis – ir pradinę sumą, kurios gali prireikti užstatui bei pirmajam nuomos mėnesiui.

Pagalvok, už ką verta mokėti daugiau, o kur gali sutaupyti. Gyventi vienam patogiau, tačiau kambarys ar butas su kitais žmonėmis paprastai leidžia dalytis dalimi išlaidų. Studijuojant verta pasidomėti ir bendrabučiu. Pirmas būstas neprivalo būti tas, kuriame norėtum gyventi po dešimties metų.

Nuomodamasis susitarimus turėk raštu. Prieš pasirašydamas sutartį, išsiaiškink nuomos kainą, užstatą, kas ir už ką moka, sutarties terminą bei jos nutraukimo sąlygas. Įsikraustydamas užfiksuok būsto ir jame esančių daiktų būklę – tai gali padėti išvengti ginčų išsikraustant.

Nuosavas būstas – planuok iš anksto. Jei ateityje norėtum jį įsigyti su būsto paskola, reikės turėti savo lėšų pradiniam įnašui. Todėl šiam tikslui gali pradėti taupyti gerokai anksčiau – reguliariai atidėti tiek, kiek leidžia tavo pajamos. Šias santaupas verta atskirti nuo finansinės pagalvės, kad netikėtoms išlaidoms neprireiktų naudoti būstui kaupiamų pinigų.

Pirmas automobilis: ar, kada ir kokio man jo reikia?

Automobilis suteikia daugiau laisvės judėti, tačiau kartu atsiranda nemažai reguliarių išlaidų. Todėl pirmas klausimas turėtų būti ne „kokį automobilį pirkti?“, o ar automobilis šiuo metu iš tiesų palengvintų tavo kasdienybę tiek, kad būtų vertas savo kainos.

Pirmiausia įvertink, ar jo reikia. Jei kasdien važiuoji į darbą ar studijas ten, kur viešasis transportas nepatogus, automobilis gali sutaupyti daug laiko. Jei daugiausia judi mieste ir automobiliu naudotumeisi retai, viešasis transportas, dviratis, pavežėjai ar automobilio dalijimosi paslaugos gali kainuoti mažiau.

Skaičiuok ne tik automobilio kainą. Nusipirkus automobilį reikės mokėti už degalus ar elektrą, draudimą, techninę priežiūrą, padangas, techninę apžiūrą, remontą, o kai kur – ir parkavimą. Prieš pirkdamas pasiskaičiuok, kiek automobilis tau kainuotų per mėnesį ir per metus. Taip aiškiau matysi, ar jis telpa į tavo biudžetą.

Svarbiau praktiškumas nei įspūdis. Nebūtina rinktis automobilio pagal tai, kaip su juo atrodysi – svarbiau, kad jis būtų saugus, patikimas ir nebrangus išlaikyti. Be to, su pirmuoju automobiliu dar kaupsi savarankiško vairavimo patirtį: ankšta stovėjimo aikštelė ar ne laiku pastebėtas stulpelis gali palikti ir pirmą įbrėžimą. Tad automobilis, dėl kurio kiekvienas brūkštelėjimas netaps finansine drama, pradžiai gali būti visai racionalus pasirinkimas.

Perki naudotą? Patikrink prieš mokėdamas. Vien gražaus skelbimo ir trumpo bandomojo važiavimo neužtenka. Pasidomėk automobilio istorija, patikrink dokumentus, o jo techninę būklę verta įvertinti patikimame servise. Pastebėti gedimai gali padėti išvengti gerokai didesnių išlaidų jau po pirkimo.

Jei automobiliui reikia skolintis, vertink visą finansinį krūvį. Prie kredito ar lizingo įmokos pridėk visas automobilio išlaikymo išlaidas. Svarbu, kad automobilis būtų įperkamas ne tik pirkimo dieną – jo išlaikymas neturėtų trukdyti padengti kitų būtinų išlaidų, taupyti ir siekti kitų finansinių tikslų.

Hobis ar verslas: kaip įvertinti uždarbio iš pomėgių potencialą?

Fotografuoji, kuri papuošalus, montuoji vaizdo įrašus, kepi desertus ar taisai dviračius? Pomėgis gali tapti papildomų pajamų šaltiniu, o kartais – ir darbu ar verslu. Tačiau vien to, kad tau patinka kažką daryti, neužtenka. Svarbu išsiaiškinti, ar už tai pasirengę mokėti kiti ir ar tau pačiam apsimoka tai daryti už pinigus.

Pirmiausia patikrink, ar yra norinčių pirkti. Nebūtina iškart kurti įmonės, svetainės ar investuoti daug pinigų. Pradėk nuo nedidelio bandymo: pasiūlyk savo paslaugą ar gaminį keliems klientams ir pažiūrėk, ar sulauki realaus susidomėjimo. Pagyrimas „kaip gražu!“ dar nėra tas pats, kas žmogaus pasirengimas už tai sumokėti.

Suskaičiuok, kiek iš tiesų uždirbi. Jei už tortą gauni 50 Eur, tai dar nereiškia, kad 50 Eur uždirbai. Atimk produktų, pakuotės, pristatymo ir kitas išlaidas, įvertink, kiek laiko sugaišai. Tai padės suprasti, ar veikla gali atsipirkti ir kokios kainos reikėtų prašyti.

Įvertink, ar pomėgis vis dar patinka tapęs darbu. Fotografuoti draugus savo malonumui ir fotografuoti klientą sutartu laiku pagal jo pageidavimus – ne tas pats. Atsiradus uždarbiui atsiranda ir terminai, klientų lūkesčiai, susitarimai bei atsakomybė. Todėl verta išbandyti veiklą nedideliu mastu prieš nusprendžiant jai skirti daugiau laiko ir pinigų.

Jei pradedi uždirbti reguliariai, pasidomėk ir formalumais. Priklausomai nuo veiklos, paprastai ją teks įregistruoti, deklaruoti pajamas ir mokėti mokesčius. Kokia veiklos forma tinkama konkrečiu atveju, verta pasitikrinti Valstybinės mokesčių inspekcijos svetainėje.

Pirmas pasirinkimas neprivalo tapti viso gyvenimo planu. Gali išbandyti verslą ir suprasti, kad mieliau dirbtum samdomą darbą. Gali pradėti vienoje srityje, o po kelių metų pereiti į visai kitą. Ir visiškai nebūtina atrasti vienintelio „svajonių darbo“. Karjeros pradžia skirta ne tik pasirinkti, bet ir išbandyti, kas tau tinka, įgyti patirties ir prireikus keisti kryptį.

Pravers: apie savarankiškos veiklos formas ir su ja susijusius mokesčius daugiau informacijos rasi Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapyje.

Terapija brangi, emocinė sveikata – brangesnė: kur ieškoti pagalbos?

Kai sunku, nebūtina iškart ieškoti privačios terapijos ar laukti, kol savijauta taps visai prasta. Nemokamos emocinės ir psichologinės pagalbos galima gauti ir kitais būdais – svarbu žinoti, nuo ko pradėti.

Kada verta kreiptis? Jei kurį laiką sunku susikaupti, miegoti, mokytis ar dirbti, dažnai jauti nerimą, liūdesį, pyktį, atsiriboji nuo žmonių ar nebesinori dalykų, kurie anksčiau patiko, verta pasikalbėti su specialistu. Nereikia pačiam žinoti, „kas tau yra“. Pokalbį galima pradėti tiesiog nuo to, kaip jautiesi.

Kur ieškoti nemokamos pagalbos? Jei dar mokaisi, kreipkis į mokyklos psichologą. Studijuodamas pasitikrink, kokias konsultacijas siūlo tavo universitetas ar kolegija. Taip pat gali kreiptis į psichikos sveikatos centrą, prie kurio esi prisirašęs, arba savo savivaldybės visuomenės sveikatos biurą.

Reikia su kuo nors pasikalbėti dabar? Į „Jaunimo liniją“ gali nemokamai skambinti numeriu 0 800 28888 arba „Jaunimo linijos“ programėlėje. Vienoje vietoje informaciją apie pagalbos linijas ir profesionalią pagalbą rasi Pagalbasau.lt.

Sunku draugui? Nereikia tapti jo psichologu ar žinoti, ką tiksliai pasakyti. Paklausk, kaip jis jaučiasi, išklausyk, o jei reikia – padėk surasti specialistą, paskambinti ar nueiti į konsultaciją. Kartais svarbiausia ne pačiam išspręsti problemą, o padėti žmogui kreiptis pagalbos.

Jei kyla tiesioginė grėsmė tavo ar kito žmogaus sveikatai ar gyvybei, skambink 112.

Socialiniai tinklai meluoja: kaip nelyginti savęs su kitais?

Atsidarai socialinius tinklus ir atrodo, kad kiti jau viską spėjo: keliauja, sportuoja, turi gerą darbą, gražius santykius ir dar žino, ką veiks su savo gyvenimu. Problema ta, kad lygini visą savo kasdienybę su tuo, ką kiti pasirinko parodyti.

Primink sau, ko nematai. Viena nuotrauka iš kelionės neparodo, kiek žmogus jai taupė. Įrašas apie naują darbą – kiek CV išsiuntė iki jo. Graži poros nuotrauka – kokie iš tiesų yra jų santykiai. Socialiniuose tinkluose matai tik dalį kito žmogaus gyvenimo.

Pastebėk, kaip jautiesi po naršymo. Jei po pusvalandžio telefone atrodo, kad visi gyvena geriau, daugiau pasiekia ar geriau atrodo, peržiūrėk, ką seki. Nebūtina ištrinti visų programėlių – gali nutildyti ar nebesekti paskyrų, kurių turinį peržiūrėjęs reguliariai jautiesi prasčiau.

Nepamiršk, kad žmonių aplinkybės skiriasi. Jei tavo bendraamžis jau turi automobilį, dažnai keliauja ar gali nedirbti studijuodamas, nežinai, kiek tam įtakos turi jo pajamos, šeimos pagalba ar kitos aplinkybės. Skirtingų žmonių pasiekimams daug įtakos daro jų „startinės pozicijos“, todėl lyginti savęs su kitais neverta.

Vertink savo progresą. Vietoje klausimo „kodėl aš dar neturiu to, ką turi kiti?“ geriau pasižiūrėk, kas pasikeitė tavo gyvenime per pusmetį ar metus. Gal pradėjai dirbti, išmokai geriau tvarkytis su pinigais ar supratai, ką norėtum veikti toliau. Ne visus svarbius pokyčius galima parodyti viena gražia nuotrauka.

Jei pastebi, kad lyginimasis su kitais nuolat blogina savijautą, veikia miegą, valgymą ar norą bendrauti, verta apie tai pasikalbėti su žmogumi, kuriuo pasitiki, arba psichologu.

Raumenims – vienodai: kaip sportuoti be didesnių išlaidų?

Norint palaikyti fizinę formą nebūtina pirkti brangiausios sporto klubo narystės. Raumenims nesvarbu, ar sportuoji madingame klube, universiteto salėje, stadione ar namuose – svarbu pats fizinis krūvis ir reguliarumas.

Pasižiūrėk, ką jau gali gauti nemokamai. Jei studijuoji, pasidomėk savo universiteto ar kolegijos sporto veiklomis. Gali būti siūlomos treniruotės, sporto salės, baseinas ar įvairios sporto šakos studentams. Verta patikrinti ir savo miesto sporto aikšteles, bėgimo takus bei kitas viešas erdves.

Sporto salę gali susikurti ir be treniruoklių. Atsispaudimai, pritūpimai, įtūpstai, prisitraukimai ir kiti pratimai su savo kūno svoriu leidžia treniruoti skirtingas raumenų grupes. Bėgimui ar ilgesniam pasivaikščiojimui abonemento taip pat nereikia.

Rinkis pagal tai, kuo iš tiesų naudositės. Sporto klubo baseinas, pirtys, grupinės treniruotės ir kiti priedai gali skambėti patraukliai, bet nėra prasmės už juos mokėti, jei ateisi tik prie kelių treniruoklių. Prieš perkant ilgalaikę narystę pasitikrink ir jos nutraukimo bei pratęsimo sąlygas.

Brangesnė treniruotė savaime nėra geresnė treniruotė. Gražesnis veidrodis gali pagerinti asmenukę, bet ne rezultatą. Geriau rinkis tokią fizinę veiklą, kuri tau patinka, yra patogiai pasiekiama ir kurią gali sau leisti tęsti reguliariai.

„My time“: kodėl miegas nėra laiko švaistymas?

Po paskaitų, darbo ar kitų dienos reikalų gali atrodyti, kad visas laikas buvo skirtas kažkam kitam. Todėl vakare norisi dar pabūti sau – pažiūrėti serialą, pažaisti, susitikti su draugais ar tiesiog ilgiau panaršyti telefone. Bėda prasideda tada, kai šį laiką nuolat pasiimame iš miego.

Scrollinimas gali atrodyti kaip poilsis, bet miego jis nepakeičia. Telefonas leidžia trumpam atsijungti nuo dienos reikalų, tačiau organizmui vis tiek reikia miego. Kai jo nuolat trūksta, gali būti sunkiau susikaupti, mokytis, prisiminti informaciją, valdyti emocijas ir išlaikyti energiją dieną.

„Atsimiegosiu savaitgalį“ – ne pats geriausias planas. Viena ilgesnė naktis gali padėti pasijusti geriau, tačiau nuolat trumpinti miegą darbo dienomis ir bandyti viską kompensuoti savaitgalį nėra tas pats, kas reguliariai pakankamai išsimiegoti.

Kiek miego reikia? Sulaukus 18-os daugumai suaugusiųjų rekomenduojama miegoti bent 7 valandas per parą, tačiau individualus poreikis gali skirtis. Svarbus signalas – ir tai, kaip jautiesi dieną: ar nuolat snaudi, sunku susikaupti, ryte vos pavyksta atsikelti.

Miegas irgi yra „my time“. Tai – ne tuščios valandos tarp dviejų dienų, o vienas svarbiausių organizmo poilsio resursų. Todėl verta saugoti ne tik laiką, kurį turi sau vakare, bet ir tą, kurį skiri miegui.

Jei pakankamai miegi, bet vis tiek nuolat jautiesi pavargęs, arba ilgą laiką sunku užmigti ir išmiegoti, verta apie tai pasikalbėti su šeimos gydytoju.