Pinigų plovimo prevencija

Visiems duomenims, kuriuos Jūs mums pateikiate, yra taikomos griežtos saugumo ir konfidencialumo taisyklės.

Klientų duomenis mes atskleidžiame trečiosioms šalims tik gavę raštišką kliento sutikimą arba kai duomenis atskleisti reikalauja kompetentingos institucijos (teisėsaugos, mokesčių administravimo, teismo ir kt.), kurios turi teisę gauti informaciją iš banko ir tokia teisės yra numatyta teisės aktuose.

Kokiais atvejais informaciją apie naudos gavėją – užsienietį turi pateikti įmonės?

Jeigu bent vienas įmonės naudos gavėjas (asmuo, kuriam priklauso arba kuris kokiu nors kitu būdu kontroliuoja daugiau nei 25% įmonės kapitalo) yra JAV užsienio šalies mokesčių mokėtojas arba pilietis, įmonė turi pateikti informaciją apie jo gyvenamąją vietą ir pilietybę, užpildant Kliento klausimyną juridiniams asmenims.

Daugiau informacijos rasite čia:

• IRS interneto svetainėje
• OECD svetainėje
• Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje

Klausimyną užpildyti ir pateikti galite vienu iš Jums patogių būdų:

• prisijungę prie savo interneto banko paskyros;
• užsiregistravę į konsultaciją internetu ir atvykę į norimą „Swedbank“ padalinį Jums patogiu laiku. Su savimi turėkite galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pvz., pasą, asmens tapatybės kortelę).

• Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Dalyviai“ turi būti pateikiama informacija apie visus kliento dalyvius (pvz., akcininkus).
• Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Naudos gavėjai“ turi būti pateikiama informacija apie fizinius asmenis, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi arba kontroliuoja daugiau nei 25 proc. kliento akcijų (kapitalo dalių) ar balsavimo teisių arba tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja klientą kitais būdais. Jeigu tokių asmenų nėra, naudos gavėju nurodomas kliento vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo (pvz., vadovas), nenurodant akcijų dalies.

Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Dalyviai“ dalyviai nėra nurodomi.

Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Naudos gavėjai“ naudos gavėju nurodomas kliento vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo (pvz., vadovas)., nenurodant nuosavybės dalies.

Tuo atveju, jeigu Klausimynas yra pildomas „Swedbank“ interneto banke, klientas Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Komentarai“ turi įrašyti tokį tekstą: „[įrašomas kliento pavadinimas] dalyvių skaičius yra [įrašomas kliento dalyvių skaičius]. Kiekvienas [įrašomas kliento pavadinimas] dalyvis turi po vieną balsą [įrašomas kliento pavadinimas] dalyvių susirinkime.“

Pastaba! Rekomenduojame prieš teikiant duomenis pagal pirmiau nurodytas taisykles pasitikrinti, ar tikrai kiekvienas kliento dalyvis turi po vieną balsą kliento dalyvių susirinkime.

Pastaba! Tuo atveju, jeigu Kliento klausimyną juridiniams asmenims pildo klientas (juridinis asmuo), kurio teisinė forma – politinė partija, prašome peržiūrėti papildomą informaciją čia.

Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Dalyviai“ turi būti pateikiama informacija mažiausiai apie penkis didžiausius kliento dalyvius. Tuo atveju, jeigu tarp kliento dalyvių yra asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių), turinčių 10 proc. ar daugiau kliento akcijų (kapitalo dalių), Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Dalyviai“ turi būti pateikiama informacija ir apie tokius kliento dalyvius (t. y. ir tais atvejais, jeigu jie nėra penki didžiausi kliento dalyviai).

Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Naudos gavėjai“ turi būti pateikiama informacija apie fizinius asmenis, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi arba kontroliuoja daugiau nei 25 proc. kliento akcijų (kapitalo dalių) ar balsavimo teisių arba tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja klientą kitais būdais. Jeigu tokių asmenų nėra, naudos gavėju nurodomas kliento vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo (pvz., vadovas), nenurodant nuosavybės dalies.

Pastaba! Norime atkreipti dėmesį, kad įgyvendinant teisės aktuose įtvirtintus kliento pažinimo reikalavimus, „Swedbank“ tam tikrais atvejais gali paprašyti pateikti informaciją apie visus kliento dalyvius (pvz., akcininkus).

• Kadangi politinė partija gali turėti didelį skaičių politinės partijos narių, jų visų išvardinimas nėra praktiškai tikslingas, todėl Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Dalyviai“ dalyviais nurodomi veiksmingą įtaką politinės partijos valdymui turintys politinės partijos nariai - politinės partijos vadovas, jo pavaduotojas (- ai), valdymo organo nariai.
• Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Naudos gavėjai“ naudos gavėju nurodomas kliento vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo (pvz., politinės partijos vadovas), nenurodant akcijų dalies.
• Jeigu kliento naudos gavėju nurodomas asmuo, kuris laikytinas politiškai pažeidžiamu (paveikiamu) asmeniu (kaip nurodyta pirmiau), Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Naudos gavėjai“ turi būti pažymima, kad naudos gavėjas yra politiškai pažeidžiamas (paveikiamas) asmuo (PEP), bei pateikiama atitinkama su tuo susijusi informacija.

Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Dalyviai“ turi būti nurodoma:

• kai pateiktuose steigimo ir veiklos dokumentuose arba viešųjų registrų duomenyse nurodoma, kad juridinio asmens savininkas/dalininkas yra savivaldybė, tuomet dalyviu turėtų būti laikoma savivaldybė, nurodant jos klasifikatoriaus kodą (https://www.registrucentras.lt/jar/p/klasif.php)
• kai pateiktuose steigimo ir veiklos dokumentuose ir viešųjų registrų duomenyse nurodoma, kad juridinio asmens savininkas/dalininkas yra savivaldybės taryba, tuomet dalyviu turėtų būti laikoma atitinkama savivaldybė, nurodant jos klasifikatoriaus kodą (https://www.registrucentras.lt/jar/p/klasif.php)
• kai pateiktuose steigimo ir veiklos dokumentuose ir viešųjų registrų duomenyse nurodoma, kad juridinio asmens savininkas/dalininkas yra valstybė, tuomet dalyviu turėtų būti laikoma Lietuvos Respublika, nurodant jos klasifikatoriaus kodą.
• kai pateiktuose steigimo ir veiklos dokumentuose ir viešųjų registrų duomenyse nurodoma, kad juridinio asmens savininkas/dalininkas yra savivaldybės administracija, dalyviu turėtų būti laikoma savivaldybės administracija, nurodant jos juridinio asmens kodą.
• kai pateiktuose steigimo ir veiklos dokumentuose ir viešųjų registrų duomenyse nurodoma, kad juridinio asmens savininkas/dalininkas yra konkreti Lietuvos Respublikos ministerija, dalyviu turėtų būti laikoma konkreti Lietuvos Respublikos ministerija, nurodant jos juridinio asmens kodą.

Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Naudos gavėjai“ naudos gavėju nurodomas kliento vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo (pvz., vadovas), nenurodant nuosavybės dalies.

Tuo atveju, jeigu kliento teisinė forma yra valstybės įmonė (VĮ) arba savivaldybės įmonė (SĮ) ir kliento naudos gavėju nurodomas asmuo, kuris laikytinas politiškai pažeidžiamu (paveikiamu) asmeniu (pvz., vadovas ar kito valdymo organo narys), Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Naudos gavėjai“ turi būti pažymima, kad naudos gavėjas yra politiškai pažeidžiamas (paveikiamas) asmuo (PEP), bei pateikiama atitinkama su tuo susijusi informacija.

Tuo atveju, jeigu individualios įmonės (IĮ) savininkas ir vadovas yra tas pats asmuo:

• Klausimyno dalyje „Atstovai“ nurodomas individualios įmonės (IĮ) savininkas/vadovas;
• Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Dalyviai“ dalyviu nurodomas individualios įmonės (IĮ) savininkas/vadovas, nurodant 100 proc. akcijų dalį;
• Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Naudos gavėjai“ naudos gavėju nurodomas individualios įmonės (IĮ) savininkas/vadovas, nurodant 100 proc. akcijų dalį.

Tuo atveju, jeigu individualios įmonės (IĮ) savininkas ir vadovas yra skirtingi asmenys:

• Klausimyno dalyje „Atstovai“ nurodomas individualios įmonės (IĮ) vadovas;
• Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Dalyviai“ dalyviu nurodomas individualios įmonės (IĮ) savininkas, nurodant 100 proc. akcijų dalį;
• Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Naudos gavėjai“ naudos gavėju nurodomas individualios įmonės (IĮ) savininkas, nurodant 100 proc. akcijų dalį.

• Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Dalyviai“ dalyvis nėra nurodomas.
• Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Naudos gavėjai“ naudos gavėju nurodomas užsienio valstybės ambasadorius, nenurodant akcijų dalies. Tokiu atveju turi būti pažymima, kad ambasadorius yra politiškai pažeidžiamas (paveikiamas) asmuo (PEP), bei pateikiama atitinkama su tuo susijusi informacija.

• Klausimyno dalies „Kontaktinė informacija“ skiltyje „Registracijos adresas“ nurodomas toks adresas, koks yra kliento buveinės adresas, įregistruotas Juridinių asmenų registre, o skiltyje „Kontaktinis adresas“ nurodomas toks adresas, koks yra bankroto administratoriaus kontaktinis adresas.
• Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Dalyviai“ dalyviai nėra nurodomi.
• Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Naudos gavėjai“ naudos gavėju nurodomas bankroto administratorius, nenurodant akcijų dalies.
• Klausimyno dalyje „Ekonominė veikla“ nurodoma iki bankroto proceso pradžios kliento vykdyta veikla.

Kai bendrijos narių yra 3 arba mažiau ir visi nariai yra fiziniai asmenys:

• Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Dalyviai“ nurodomi visų narių duomenys.
• Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Naudos gavėjai“ naudos gavėju nurodomi visi nariai.

Kai bendrijos narių yra 4 arba daugiau:

• Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Dalyviai“ dalyviai nėra nurodomi.
• Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Naudos gavėjai“ naudos gavėju nurodomas daugiabučių gyvenamųjų namų, garažų ar sodininkų bendrijos pirmininkas.
• Tuo atveju, jeigu Klausimynas yra pildomas „Swedbank“ interneto banke, klientas Klausimyno dalies „Informacija apie nuosavybės ir kontrolės struktūrą“ skiltyje „Komentarai“ turi įrašyti tokį tekstą: „[įrašomas kliento pavadinimas] dalyvių skaičius yra [įrašomas kliento dalyvių skaičius]. Kiekvienas [įrašomas kliento pavadinimas] dalyvis turi po vieną balsą [įrašomas kliento pavadinimas] dalyvių susirinkime.“

Pastaba! Rekomenduojame prieš teikiant duomenis pagal pirmiau nurodytas taisykles pasitikrinti, ar tikrai kiekvienas kliento dalyvis turi po vieną balsą kliento dalyvių susirinkime.

Politiškai pažeidžiamų (paveikiamų) asmenų sąvoka yra įtvirtinta teisės aktuose, pagal kuriuos numatyta, kad politiškai pažeidžiamu (paveikiamu) asmeniu yra laikomas Kliento (juridinio asmens) atstovas ar naudos gavėjas, jų artimieji šeimos nariai (sutuoktinis, asmuo, su kuriuo registruota partnerystė (toliau – sugyventinis), tėvai, broliai, seserys, vaikai, vaikų sutuoktiniai, vaikų sugyventiniai) ar jų artimi pagalbininkai (fizinis asmuo, kuris su svarbias viešąsias pareigas einančiu ar ėjusiu asmeniu yra to paties juridinio asmens ar juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos dalyvis arba palaiko kitus dalykinius santykius; fizinis asmuo, kuris yra vienintelis juridinio asmens ar juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos, įsteigtos ar veikiančios de facto siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos svarbias viešąsias pareigas einančiam ar ėjusiam asmeniui, naudos gavėjas), kurie šiuo metu arba paskutinius 12 mėnesių ėjo žemiau išvardintas svarbias viešąsias pareigas bet kuriose valstybėse ir/arba tarptautinėse ar užsienio valstybių institucijose. Sprendžiant, ar giminaitis yra politiškai pažeidžiamas (paveikiamas) asmuo, reikia vadovautis aukščiau pateikta ir teisės aktuose įtvirtinta artimojo šeimos nario sąvoka, nes tik šie artimieji šeimos nariai yra laikomi politiškai pažeidžiamais (paveikiamais) asmenimis.

Svarbios viešosios pareigos:

• Valstybės vadovas, vyriausybės vadovas, ministras, viceministras arba ministro pavaduotojas, valstybės sekretorius, parlamento, vyriausybės arba ministerijos kancleris
• Parlamento narys
• Aukščiausiųjų Teismų, Konstitucinių Teismų ar kitų aukščiausiųjų teisminių institucijų, kurių sprendimai negali būti skundžiami, narys
• Savivaldybės meras, savivaldybės administracijos direktorius
• Aukščiausiosios valstybių audito ir kontrolės institucijos valdymo organo narys ar centrinio banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojas ar valdybos narys
• Ambasadorius, laikinasis reikalų patikėtinis, Lietuvos kariuomenės vadas, kariuomenės pajėgų ir junginių vadai, Gynybos štabo viršininkas ar užsienio valstybių aukšto rango ginkluotųjų pajėgų karininkas
• Valstybės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau nei ½ visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei nuosavybės teise, valdymo ar priežiūros organo narys
• Savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip ½ visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso savivaldybei nuosavybės teise ir kurios laikomos didelėmis įmonėmis pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą, valdymo ar priežiūros organo narys
• Tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos vadovas, jo pavaduotojas, valdymo ar priežiūros organo narys Politinės partijos vadovas, jo pavaduotojas, valdymo organo narys

Naudos gavėjo sąvoka yra įtvirtinta teisės aktuose, pagal kuriuos nustatyta, kad naudos gavėjas yra fizinis asmuo, kuris yra kliento (juridinio asmens ar užsienio valstybės įmonės) savininkas arba kontroliuoja klientą, ir (arba) fizinį asmenį, kurio vardu yra vykdomas sandoris ar veikla juridiniame asmenyje.

Juridiniame asmenyje naudos gavėju laikomas fizinis asmuo, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai turi arba kontroliuoja daugiau negu 25 proc. kliento akcijų ar balsavimo teisių, arba kuris tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja klientą kitais būdais. Tais atvejais, jeigu nėra fizinio asmens, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai turi arba kontroliuoja daugiau negu 25 proc. kliento akcijų ar balsavimo teisių arba nėra fizinio asmens, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja klientą kitais būdais, naudos gavėju yra laikomas vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo (pvz., kliento vadovas).

Norime, atkreipti dėmesį, kad mums nepriimtinos nuosavybės struktūros su pareikštinėmis akcijomis.

Visada tikimės, kad mūsų verslo klientų (juridinių asmenų) nuosavybės struktūros yra skaidrios, o naudos gavėjai aiškūs.

Siekdami pažinti savo klientus ir palaikyti dalykinius santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, prašome savo klientų su mumis ir kitomis atsakingomis institucijomis (pvz., Valstybės įmone Registrų centru) bendradarbiauti, atnaujinti ir pateikti aktualią informaciją apie save, įskaitant tikslią kontaktinę informaciją, jei prireiktų su jumis susisiekti.

Taip pat raginame savo verslo klientus apsvarstyti galimybę turėti vidinius dokumentus, kurie apimtų: kovos su korupcija, kovos su teroristų finansavimu, sankcijų, pinigų plovimo prevencijos politikas bei organizacijos elgesio kodeksą.

Pinigų plovimas – tai veiksmai, kuriais siekiama nuslėpti arba užmaskuoti tikrąjį neteisėtai įgytų lėšų ar kito turto šaltinį.

Teroristų finansavimas – bet kokia forma teikiama finansinė pagalba teroristinėms veikloms arba asmenims, kurie kursto, planuoja teroristines veiklas arba joms vadovauja.

Mes imamės visų būtinų priemonių, kad užkirstume kelią šioms neteisėtoms veikloms.

Tarptautiniai ir Lietuvos Respublikos teisės aktai bankams numato reikalavimą savo naujų bei esamų klientų atžvilgiu įgyvendinti principą „Pažink savo klientą“, nustatydami bankams pareigas:

• žinoti, kokia veikla klientas verčiasi (koks jo verslo pobūdis), analizuoti jo veiklą;
• žinoti, kas yra kliento naudos gavėjai, t. y. fiziniai asmenys, kurių interesais arba naudai vykdomi sandoriai ar veikla (juridinio asmens naudos gavėjas nustatomas iki fizinio(-ių) asmens(-enų), nepriklausomai nuo kontroliuojančių juridinių asmenų skaičiaus);
• vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų banko turimas žinias apie klientą, jo verslą (jo rūšis ir pobūdį, sandorių pobūdį, verslo partnerius, veiklos teritoriją ir pan.) bei rizikos pobūdį. Sandoriais taip pat yra laikomos ir mokėjimo operacijos;
• suprasti kliento lėšų šaltinį (kilmę).

Aukščiau nurodytą pareigą vykdyti sandorių tyrimą bankas gali atlikti tik gavęs iš kliento paaiškinimus dėl kliento sąskaitoje atliekamų operacijų bei tokias operacijas pagrindžiančius dokumentus, patvirtinančius kliento pateiktus paaiškinimus.

Bankas taip pat turi užtikrinti, kad, atliekant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą, būtų vadovaujamasi naujausia bei tikslia informacija, todėl privalo nuolat peržiūrėti ir atnaujinti kliento bei naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateiktus dokumentus, duomenis ir informaciją. Ši nuostata taikoma ne tik naujiems, bet ir jau esamiems bankų klientams. Apie šių duomenų pasikeitimą klientas privalo pranešti bankui.

Užmegzdamas dalykinius santykius su banku klientas privalo užpildyti, atitinkamai, Kliento klausimyną fiziniams asmenims arba Kliento klausimyną juridiniams asmenims. Šių dokumentų pildymas taip pat privalomas atnaujinant informaciją apie klientą.

Bankas užtikrina, kad kliento pateiktą informaciją, duomenis, susijusius su jų tarpusavio dalykiniais santykiais, saugo kaip ir bet kokią kitą banko paslaptį sudarančią informaciją. Banko paslaptį reglamentuojantis pagrindinis dokumentas yra Lietuvos Respublikos bankų įstatymas (55 str.). Banko ir klieno santykius dėl banko paslapties taip pat reglamentuoja Banko klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrosios sąlygos, o taip pat Asmens duomenų tvarkymo principai.

Pagrindiniai Lietuvos Respublikos teisė aktai, nustatantys reikalavimus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje:

• Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (ir jo pagrindu priimti poįstatyminiai teisės aktai);
• Lietuvos banko valdybos 2015-02-12 nutarimu Nr. 03-17 patvirtinti Finansų rinkos dalyviams skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (arba) teroristų finansavimui (nauja redakcija nuo 2020-01-30 Nr. 03-15).

Su išsamia informacija apie teisės aktus, reglamentuojančius pinigų plovimą, galite susipažinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tinklalapyje internete adresu http://www.fntt.lt.

Visi Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai yra viešai skelbiami interneto tinklalapyje www.lrs.lt.

Jeigu bankui nebus suteikta reikiama informacija arba prašyti dokumentai (arba nors ir bus pateikti, bet atsakymais nebus atsakyta į pateiktus klausimus), tam tikrais atvejais bankas Jums nebegalės teikti paslaugų, pvz. atsisakys vykdyti ar sustabdys piniginių operacijų arba sandorių vykdymą, pritaikys apribojimus naudojimuisi sąskaita, kortele(-ėmis), interneto banku.

Atkreipiame dėmesį, kad pinigai, kurie yra Jūsų sąskaitoje, niekur nedings, tačiau banko paslaugomis Jūs galėsite naudotis tik po to, kai pateiksite reikiamą informaciją ar dokumentus. Be to, bankas, negavęs iš Jūsų reikiamos informacijos (arba prašytų dokumentų), gali nutraukti su Jumis dalykinius santykius.

Verslo klientams skiriamas ypatingas dėmesys, kadangi įmonės grynieji pinigai gali būti naudojami siekiant išvengti mokesčių mokėjimo, dalyvauti PVM grobstymo schemose.

Grynieji pinigai, taip pat gali būti naudojami nedeklaruotam darbo užmokesčiui, o tai gali turėti neigiamą įtaką šalies ekonomikos augimui ir mažinti darbuotojų socialines garantijas.

Tokie aukščiau nurodyti veiksmai gali sudaryti prielaidas pinigų plovimui ar teroristų finansavimui.

„Swedbank“ siekia prisidėti prie ekonomikos augimo, skatinti socialiai teisingą ir atsakingą verslą.

Siekdami pažinti savo klientus ir palaikyti santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, prašome savo klientų tiek mums, tiek valstybės registrams (pvz., Valstybės įmonė Registrų centras) laiku atnaujinti ir pateikti aktualią informaciją apie save, įskaitant tikslią kontaktinę informaciją, jei prireiktų su jumis susisiekti.

Taip pat raginame savo verslo klientus apsvarstyti galimybę turėti vidinius dokumentus, kurie apimtų: kovos su korupcija, kovos su teroristų finansavimu, sankcijų, pinigų plovimo prevencijos politikas bei organizacijos elgesio kodeksą.

• Jungtinių Tautų sankcijos. Visos Jungtinių Tautų narės privalo patvirtinti ir vykdyti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos priimtas rezoliucijas.
• Europos Sąjungos sankcijos. Sankcijos įgyvendinamos remiantis Europos Sąjungos Tarybos reglamentais ir tiesiogiai taikomos visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
• „Swedbank“ taip pat įgyvendina atitinkamas JAV finansines sankcijas pagal „Swedbank“ grupės finansinių sankcijų politiką. JAV finansines sankcijas pagal JAV Prezidento išleistus vykdomuosius įsakymus įgyvendina JAV Iždo departamento Užsienio lėšų kontrolės biuras ( The Office of Foreign Assets Control of the U.S. Department of the Treasury, toliau – OFAC).

Laikydamasis JAV finansinių sankcijų, „Swedbank“ gali palaikyti ryšius su bankais, priklausančiais JAV jurisdikcijai, ir suteikti savo klientams galimybę vykdyti pinigines operacijas, teikti kitus produktus bei paslaugas JAV dolerių valiuta, taip pat sudaryti sandorius, susijusius su JAV asmenimis.

Nuorodos:

• JAV OFAC sankcijų režimai,
• JAV OFAC paieškos įrankis,
• JAV OFAC Ypatingų kategorijų piliečių ir uždraustų asmenų sąrašas.

Minėtas tarptautines sankcijas „Swedbank“ įgyvendina JT, ES, JAV ar valstybės institucijų (pvz., Vyriausybės) nustatyta apimtimi bei vadovaudamasis „Swedbank“ grupės finansinių sankcijų politika. Be to, „Swedbank“ atsižvelgia į bankų korespondentų reikalavimus ir savo paties rizikos apetitą. Todėl „Swedbank“ nedalyvaus jokiuose veiksmuose, kuriais tiesiogiai arba netiesiogiai siekiama išvengti finansinių sankcijų draudimų, bankų korespondentų reikalavimų ir „Swedbank“ vidaus sprendimų.

Pagrindinės „Swedbank“ įgyvendinamų tarptautinių sankcijų rūšys:

• Tikslinis turto įšaldymas. Šios finansinės sankcijos taikomos nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims (uždraustiems asmenims), apribojant jų prieigą prie lėšų ir kito turto. Tiksliniai turto įšaldymai ar kiti veiksmai būtini tais atvejais, kai uždrausti asmenys yra įtraukti į šiuos oficialius sankcijų sąrašus:
• ES konsoliduotą sankcijų sąrašą,
• JAV Užsienio lėšų kontrolės biuro Ypatingų kategorijų piliečių ir uždraustų asmenų sąrašą (JAV OFAC SDN sąrašą).

Tais atvejais, kai bus pažeidžiamos aukščiau minimos sankcijos, „Swedbank“ nevykdys piniginių operacijų arba neteiks susijusių produktų arba paslaugų.

• Ginklų embargai arba dvejopo naudojimo prekių ir technologijų bei susijusios veiklos kariniais tikslais apribojimai (gynybos sektorius). Tokie patys embargai arba apribojimai gali būti taikomi ir kitoms prekėms (pvz., įrangai, naudojamai vidaus represijoms, telekomunikacijų perėmimo ir stebėjimo įrangai). „Swedbank“ yra įpareigotas nedalyvauti finansinės paramos teikime, susijusiame su minėtomis prekėmis arba susijusiomis paslaugomis.
• Pagrindinių ekonomikos sektorių sankcijos. Rusijos Federacijos finansų ir energetikos sektoriams taikomos šių rūšių sankcijos:
• patekimo į kapitalo rinkas ir naujų paskolų arba kreditų teikimo apribojimai bendrovėms, kurioms taikomos sektorių sankcijos (ES ir JAV);
• apribojimai tam tikroms naftos sektoriuje naudojamoms prekėms (ES) ir apribojimai prekėms arba paslaugoms projektuose, kurie gali būti susiję su naftos gamyba bet kokioje vietovėje (JAV).

„Swedbank“ neteiks jokių finansinių paslaugų, kurioms taikomi apribojimai (pvz., paskolų, kreditų, finansinių priemonių sandorių), ir nedalyvaus jokiuose sandoriuose, susijusiuose su draudžiama veikla (pvz., apribojimai tiekimui, eksportavimui ar reeksportavimui prekių, paslaugų arba technologijų, skirtų giliųjų vandenų, Arkties jūros arba skalūnų tyrinėjimo ar gavybos projektams, kurie gali būti susiję su naftos gamyba.

• Visapusiškos sankcijos tam tikroms(-iems) šalims arba regionams., Šiaurės Korėja yra sankcionuota JT, ES ir JAV visapusiškomis sankcijomis.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad turto įšaldymas ir kai kuriems sektoriams taikomi ribojimai taip pat yra taikomi juridiniams asmenims, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba kontroliuoja ypatingos kategorijos asmuo. Nors tokie juridiniai asmenys gali būti nepriskirti ypatingos kategorijos asmenims ir neįtraukti į sankcijų sąrašus, jiems taikomos tokios pačios sankcijos, kurias „Swedbank“ taip pat privalo įgyvendinti.

ES nustatytos tarptautinės sankcijos (įskaitant įgyvendinamas JT sankcijas) taikomos ES teritorijoje ir visiems ES asmenims tiek ES teritorijos ribose, tiek už ES teritorijos ribų. Todėl finansų įstaigos ir jų klientai yra teisiškai įpareigoti laikytis ES sankcijų ir privalo informuoti kompetentingas institucijas apie jiems žinomus arba įtariamus sandorių su sankcionuotais subjektais atvejus. „Swedbank“ visais atvejais praneš kompetentingoms institucijoms apie ES sankcijų pažeidimus ir lėšų įšaldymus. Atvejų, kai pranešti būtina, pavyzdžiai:

• klientas nustato, kad jo partneris arba klientas yra ES sankcionuotas asmuo;
• klientas nustato, kad juridinio asmens, kuris perka prekes arba paslaugas, naudos gavėjas yra ES sankcionuotas asmuo;
• kita.

Būdamas žemos rizikos banku „Swedbank“ tikisi, jog jo klientai žino savo verslo riziką tarptautinių sankcijų atžvilgiu, kad išvengtų priemonių, galinčių neigiamai paveikti jų veiklą.

Kai verslo veikla vykdoma užsienio šalyse, „Swedbank“ rekomenduoja savo klientams įvertinti galimas rizikas, susijusias su tarptautinėmis sankcijomis, dar prieš pradedant dalykinius santykius, arba prieš sudarant sandorius. Net jeigu tam tikrai šaliai netaikomi jokie embargai arba apribojimai, „Swedbank“ rekomenduoja įvertinti, ar prekės arba paslaugos gali būti teikiamos sankcionuotiems subjektams arba jų naudai. Draudžiama sankcionuotiems subjektams tiesiogiai ar netiesiogiai teikti lėšas arba kitą turtą.

Informacija apie tarptautines sankcijas įprastai yra plačiai skelbiama, tad klientai turi suprasti ir imtis veiksmų dėl tų tarptautinių sankcijų, kurios jiems gali būti svarbios. Todėl, jei veikla vykdoma užsienio šalyse, siekiant veiksmingiau sumažinti rizikas, susijusias su tarptautinėmis sankcijomis, „Swedbank“ rekomenduoja savo klientams imtis atitinkamų rizikos mažinimo priemonių:

• patikrinti, kokios JT, ES, JAV ir vietinės šalies nustatytos sankcijos taikomos konkrečiai šaliai;
• atlikti deramą savo partnerių ir klientų patikrinimą;
• aptarti sankcijas su savo partneriais ir klientais;
• kilus klausimų ar abejonių dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo, konsultuotis su atsakingomis institucijomis arba nepriklausomais teisininkais.

Atsižvelgdamas į tarptautines sankcijas, „Swedbank“ vidaus sprendimus ir bankų korespondentų reikalavimus, „Swedbank“ turi teisę nevykdyti piniginių operacijų (įskaitant lėšų įskaitymo) bet kokiomis valiutomis, susijusių su šalimis arba regionais, kurioms(-iems) taikomos ES ir JAV visapusiškos sankcijos:

1. Iranas;
2. Sirija;
3. Šiaurės Korėja;
4. Krymas ir Sevastopolis.

Be to, „Swedbank“ gali sustabdyti piniginę operaciją į arba iš šalies ar regiono, kuriam taikomi embargai, kitos ribojamosios priemonės, taip pat kitų aukštos rizikos šalių ar regionų tam, kad ištirtų, ar piniginė operacija nėra susijusi su tarptautinėmis sankcijomis ir atitinka bankų korespondentų reikalavimus.

Šalių arba regionų, kuriems taikomos sankcijos, sąraše, be kitų, yra šios(-ie) šalys arba regionai (sąrašas nėra baigtinis, nes tarptautinės sankcijos ir „Swedbank“ vidaus sprendimai laikui bėgant gali būti priimamos(-i) ir atšaukiamos(-i)):

1. Kuba;
2. Irakas;
3. Mianmaras (Birma);
4. Libija;
5. Sudanas ir Pietų Sudanas;
6. Jemenas;
7. Somalis;
8. Padnestrės regionas;
9. Luhanskas ir Doneckas;
10. kita.

Vertindamas, ar piniginė operacija yra susijusi su aukščiau išvardintomis(-ais) šalimis arba regionais, „Swedbank“ tikrins sąsajas su taikomomis tarptautinėmis sankcijomis bei papildomai aiškinsis, ar:

• piniginė operacija yra susijusi su subjektu, esančiu arba veikiančiu vienoje(-ame) iš aukščiau išvardintų šalių arba regionų. Ši sąsaja gali būti tiesioginė (pvz., piniginė operacija gaunama iš mokėtojo, kurio adresas yra Kryme) arba netiesioginė (pvz., piniginė operacija gaunama iš kitos šalies (pvz., Turkijos), o prekės siunčiamos į Siriją);
• piniginė operacija yra susijusi su fiktyviomis bendrovėmis, kurios padeda išvengti tiesioginės sąsajos su aukščiau išvardintomis(-ais) šalimis arba regionais;
• informacija, nurodyta piniginės operacijos detalėse, gali būti susijusi su aukščiau išvardintomis(-ais) šalimis arba regionais (pvz., asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, laivas, miesto pavadinimas, uostas ir kt.);
• netrūksta esminės informacijos, reikalingos piniginės operacijos paskirčiai suprasti;
• kita.

Papildomos pastabos

„Swedbank“ norėtų atkreipti Jūsų dėmesį, kad tarptautinės piniginės operacijos (įskaitant lėšų įskaitymą) įvykdymo terminas gali pailgėti arba tarptautinė piniginė operacija gali būti blokuota ar įšaldyta kitų bankų, kurie taip pat dalyvauja tarptautinės piniginės operacijos vykdyme (banko korespondento, gavėjo banko, mokėtojo banko) iniciatyva. Todėl klientai visais atvejais patys turėtų įvertinti galimą tarptautinių sankcijų riziką.

„Swedbank“ norėtų atkreipti Jūsų dėmesį į plataus masto (visapusiškas) tiek ES, tiek JAV taikomas tarptautines sankcijas, susijusias su Krymo ir Sevastopolio regionais. Šios sankcijos apima su šiais regionais susijusius importo, eksporto, investicijų ir finansavimo apribojimus bei draudimus.

Atsižvelgdamas į dabartinę situaciją, „Swedbank“ vidaus sprendimus ir bankų korespondentų reikalavimus, „Swedbank“ įprastai nevykdys tarptautinių piniginių operacijų (tiek pervedimų, tiek įskaitymų) jokia valiuta į/iš minėtus(-ų) regionus(-ų) arba susijusių su minėtais regionais (pvz., nurodytas gavėjo adresas yra Kryme).

ES ir JAV taiko ribojamąsias priemones (sektorių sankcijas) naujų kapitalo rinkų ir naujų kreditų prieinamumui nustatytiems Rusijos bankams (t. y. „Gazprombank“, Rusijos žemės ūkio bankui, Rusijos „Sberbank“, „Vnesheconombank“, „VTB Bank“ ir kt.). „Swedbank“ privalo užtikrinti, kad tarptautinės piniginės operacijos, susijusios su nurodytais bankais, nepažeistų taikomų apribojimų. Todėl „Swedbank“ gali atlikti papildomus susijusių piniginių operacijų tyrimus. Kadangi pinigines operacijas, susijusias su paslėptu finansavimu, nustatyti sunku, mokėjimo nurodymo vykdymas gali užsitęsti.

ES ir JAV taiko sankcijas Luhansko ir Donecko regionų administraciniams organams, taip pat subjektams, kurie yra glaudžiai su jais susiję. Piniginių operacijų, kurių adresuose ir detalėse yra bet kokia nuoroda į atitinkamus regionus ir juose registruotus subjektus, vykdymas gali užtrukti ilgiau arba gali būti nutrauktas dėl taikomų apribojimų ir draudimų.

Karinės prekės apima karines technologijas ir įrangą, kurie gali būti naudojami vidaus represijoms arba tarptautinei agresijai, taip pat siekiant padidinti regioninį nestabilumą.

Dvejopo naudojimo prekės – prekės, įskaitant programinę įrangą ir technologijas, kurios gali būti panaudojamos tiek civiliniams, tiek kariniams tikslams, taip pat ir visos prekės, kurias galima naudoti ir su sprogdinimu nesusijusiais tikslais, ir branduolinių ginklų arba kitų branduolinių sprogstamųjų įtaisų gamybai.

Dažniausiai, pritaikius ginklų embargus ir apribojimus dvejopo naudojimo prekėms, uždraudžiamos ir susijusios techninės, finansinės paramos bei kitos paslaugos. Nors pagrindinė atsakomybė už prekių ir technologijų klasifikaciją tenka klientams, kurie siunčia arba gauna tokias prekes, draudimas teikti finansinę paramą yra privalomas ir finansų įstaigoms, vadinasi, taip pat ir „Swedbank“.

Karinių ir dvejopo naudojimo prekių draudimas reiškia, kad „Swedbank“ negali dalyvauti jokiuose finansiniuose sandoriuose, teikti verslo ar bet kokią kitokią finansinę paramą klientams, kurie parduoda, tiekia, perduoda, tarpininkauja arba eksportuoja tokias prekes į šalis arba regionus, kurioms(-iems) taikomi apribojimai (pvz., Rusijos Federaciją), jeigu tokios prekės yra skirtos kariniams tikslams, arba kurios(-ie) parduoda, tiekia, perduoda arba eksportuoja tokias prekes tam tikriems subjektams, įtrauktiems į ES draudžiamų asmenų sąrašus. Todėl „Swedbank“ gali atlikti papildomus susijusių piniginių operacijų tyrimus. Dėl šios priežasties mokėjimo nurodymo vykdymas gali užsitęsti.

ES taiko eksporto į Rusijos Federaciją apribojimus tam tikroms į ES sąrašus įtrauktoms prekėms, susijusioms su energetikos sektoriumi. JAV taiko apribojimus visoms prekėms ir nefinansinėms paslaugoms arba technologijoms, naudojamoms energetikos projektuose. Todėl „Swedbank“, kad nebūtų įtrauktas į draudžiamus sandorius, privalo įsitikinti, ar klientas turi valdžios institucijų išduotą atitinkamą leidimą.

Nuorodos:

• ES bendrasis karinės įrangos sąrašas,
• ES Tarybos reglamentas, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą,
• ES Tarybos reglamentas dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje.

Jeigu Jūs ar Jūsų bendrovė veikia laivininkystės srityje arba yra susijusi su šia veiklos sritimi, vadovaujantis tarptautiniais laivininkystės srities teisės aktais, mokėjimo nurodymo detalių formoje turi būti nurodyta ši informacija:

• Motorinis laivas: laivo pavadinimas;
• IMO: tarptautinės jūrų organizacijos numeris;
• VĖLIAVA: valstybė, su kurios vėliava laivas plaukioja;
• SAVININKAS: savininko pavadinimas;
• REGISTRACIJA: numeris ir šalis.

Kitu atveju piniginės operacijos vykdymas gali užsitęsti, nes reikės kreiptis į mokėtojo banką dėl trūkstamų duomenų gavimo. Jei piniginė operacija vykdoma nesilaikant tarptautinių standartų (įskaitant JAV teisės aktus), bankas korespondentas gali įšaldyti piniginę operaciją.

Transportavimo sritį „Swedbank“ laiko didelės rizikos sritimi dėl galimo prekių, kurioms taikomos sankcijos (pvz., karinių prekių, dvejopo naudojimo prekių, su energetikos sektoriumi susijusių prekių), gabenimo ir paslaugų, kurios yra draudžiamos pagal JT, ES ar JAV reikalavimus, teikimo.

Jeigu Jūs ar Jūsų bendrovės veikia transportavimo srityje arba yra susijusi su šia veiklos sritimi, „Swedbank“ gali paprašyti Jūsų pateikti šią informaciją:

• informaciją apie gabenamas prekes (įskaitant, bet neapsiribojant: prekių kilmės pažymėjimus, važtaraščius, sąskaitas faktūras, transporto dokumentus (pvz., geležinkelio, oro transporto važtaraščius) ir kt.);
• informaciją apie prekių galutinio pristatymo vietą ir galutinį gavėją (gavėjo pavadinimas, registracijos numeris, šalis, adresas);
• informaciją apie siuntėją (siuntėjo pavadinimas, registracijos numeris, šalis, adresas);
• kita.