Dažniausiai užduodami klausimai
- Kas yra SEPA?
-
SEPA — Single Euro Payments Area (bendra mokėjimų eurais erdvė) trumpinys. Tokios zonos atsiradimą diktuoja politinis noras sukurti efektyvią Europos Sąjungos vidaus prekybos rinką integruojant šiandienines nacionalines ES narių mokėjimų rinkas. Ryšium su tuo Europos bankai pradėjo leisti savo šalyse norminius teisės aktus, atsižvelgdami į ES Komisijos bei Europos Centrinio banko pageidavimus. Pagrindinis tikslas — sukurti bendrą Europos mokėjimų infrastruktūrą, kurioje būtų naudojami paprasti ir klientams pritaikyti mokėjimo instrumentai.
- Ką SEPA reiškia praktiškai?
-
SEPA — tai zona, apimanti ES, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ir Šveicariją, kurioje esantys klientai, įmonės/kompanijos ir kiti rinkos veikėjai gali atsiskaityti vieni su kitais — nepriklausomai nuo jų buvimo vietos zonoje — vadovaujantis vieningomis sąlygomis, teisėmis, kainomis (tartum tai būtų paprasti atsiskaitymai šalies viduje).
Tai reiškia, jog Europoje reikės sukurti naują mokėjimų infrastruktūrą, kurioje būtų kliringo centrai, nustatyti atsiskaitymų eurais standartai bei taisyklės vadovaujantis ISO 20022/XML.
- Kokios SEPA geografinės ribos?
-
SEPA zona šiandien apima tik 12 Europos Monetarinės sąjungos (toliau — EMS) šalių, tačiau joje gali dalyvauti (vykdyti atsiskaitymus eurais) ir kitos šalys, priklausančios Europos Sąjungai bei Europos Ekonomikos zonai.
- Ar prie šios zonos gali prisijungti ir kitos šalys bei bankai, nepriklausantys Europos Sąjungai ir Europos Ekonomikos zonai?
-
Taip. Prisijungs Šveicarijos bankai. Gali prisijungti bankai, norintys dalyvauti naujoje mokėjimų rinkoje, ir įsipareigojantys atitikti atitinkamus įstatymus, taisykles ir kitus norminius aktus, kurie egzistuoja Europos Sąjungoje.
- Ar SEPA įtaka bus vienoda visoms šalims?
-
Šalys, įsivedusios eurą kaip nacionalinę valiutą (EMS šalys), turės perkelti savo dabartines vidaus mokėjimų infrastruktūras į SEPA. Tai bus daroma palaipsniui, priklausomai nuo SEPA zonos plėtros tempų. Šalių, nepriklausančių EMS, mokėjimų infrastruktūros nebus keičiamos.
- Kokius produktus reglamentuos SEPA?
-
Mokėjimai: SEPA pervedimai eurais (SEPA Credit Transfer) Tiesioginis debetas: SEPA tiesioginis debetas (SEPA Direct Debit) Kortelės: SEPA atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis (SEPA Card payments)
- Ką SEPA gali reikšti vartotojui?
-
Pvz., žmogus, turintis vasarnamį kokioje nors Europos šalyje, galės apmokėti sąskaitas savo šalyje ir tiksliai žinoti, kada gavėjas, esantis kitoje Europos šalyje, gaus pinigus. Be to, jis/ji žinos ne tik savo, bet ir gavėjo bendrąsias išlaidas už mokėjimo atlikimą.
Nuo 2008 m. sausio 1 d. visos bankų išleidžiamos mokėjimo kortelės turi būti aptarnaujamos visoje euro zonos erdvėje, t. y. negali egzistuoti vietinės (galiojančios tik vienos šalies ribose) mokėjimo kortelių schemos. SEPA principų taikymas tiesiogiai įtakos naujų technologinių sprendimų — EMV standarto lustinių mokėjimo kortelių ir mokėjimo kortelių aptarnavimo įrenginių, PIN kodu patvirtinamų atsiskaitymo kortele operacijų — diegimą, užtikrinantį teikiamos paslaugos saugumą.
Vėliau bus galima naudoti ir tiesioginio debeto produktą, kuris supaprastins pasikartojančius mokėjimus už paslaugas dar labiau.
- Ką SEPA gali reikšti įmonėms?
-
Visus atsiskaitymus eurais įmonės galės vykdyti centralizuotai. Mokėjimų atlikimas palengvės, be to, atsiras daugiau galimybių automatizuoti mokėjimų srautus, kadangi tiek ateinančių, tiek išeinančių mokėjimų elektroninis fomatas bus vienodas. Tai padės įmonėms konsoliduoti visus mokėjimus ir užtikrinti likvidumo valdymą vienoje vietoje. Jeigu įmonės verslas apima euro zonos šalis, ji galės sutaupyti ir pinigų, ir laiko.
- Kaip įmonės turėtų ruoštis SEPA atsiradimui?
-
Jeigu įmonės prekiauja su SEPA zonos įmonėmis, reikėtų patikrinti, ar įmonės sąskaitose-faktūrose egzistuoja IBAN (standartizuotas sąskaitos numeris) ir BIC (banko identifikavimo kodas) rekvizitai.
