Recesija Lietuvoje tęsis mažiausiai 2 metus, prognozuoja „Swedbank“ analitikai

2009-01-30 Atgal į sąrašą

Lietuva 2008 m. pabaigoje žengė pirmąjį žingsnį į recesiją ir išliks joje mažiausiai 2 metus, prognozuoja „Swedbank" analitikai. Šios ir kitos prognozės pateikiamos šiandien pristatytame atnaujintame „Baltic Outlook" leidinyje.

„Situacija pasaulio ir atskirų valstybių ekonomikose keičiasi žaibiškai. Šiandien aišku, kad nuosmukis Lietuvoje bus gilesnis nei manėme anksčiau. Tai lemia sparčiai mažėjanti paklausa vidaus rinkoje ir sunkumai, su kuriais susiduria pagrindiniai Lietuvos užsienio prekybos partneriai. Esame stipriai priklausomi nuo išorinės aplinkos - pradedant kapitalo rinkomis ir baigiant mūsų eksporto partneriais", - sako „Swedbank" Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.

Pasak jo, Lietuva, palyginus su Latvija ir Estija, turėtų išvengti labai staigaus ekonomikos kritimo, tačiau ir atsigavimo procesas bus ilgesnis. „Palyginus su kaimyninėmis valstybėmis, Lietuvos ūkio padėtis ekonominiame cikle yra palankesnė. Tai leido mums kol kas išvengti galimai didesnių sukrėtimų, tačiau dabar tai jau esmės nekeičia - mūsų laukia reikšminga ekonomikos recesija", - sako „Swedbank" Finansų rinkų tarnybos vadovas.

Bet, pasak jo, lazda visada turi du galus. „Viena vertus, labai apmaudu, kad mūsų neigiama ekonominio ciklo dalis sutapo su pasauline krize, tačiau, kita vertus, šie įvykiai nuleis visus ant žemės ir primins protingo ir atsakingo ekonomikos, finansų, verslo elgesio, valstybės valdymo pradžiamokslį. Krizės skatina mąstymą bei stimuliuoja sprendimus. To šiandien ir reikia, kad galėtume įžengti į naują ekonominio augimo ciklą", - sako T.Andrejauskas.

Lietuva turi atkurti ekonomikos konkurencingumą

„Swedbank" analitikai prognozuoja, kad 2009 metais Lietuvos bendras vidaus produktas (BVP) sumažės apie 6 proc., o 2010 m. - dar apie 3 proc. Ekonomikos atsigavimo galima laukti tik 2011 metais.

„Prognozuojant Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomikų ateitį keliems artimiausiems metams, deja, turim rinktis tarp blogo ir dar blogesnio scenarijų. Todėl neatmetame galimybės, kad ekonomikos nuosmukis, atsižvelgiant į dabartinį verslo ir vartotojų pesimizmą bei netikrumą pasaulio rinkose, gali būti dar gilesnis", - sako T.Andrejauskas.

„Swedbank" analitikai mano, kad ilgą laiką šalies ekonomikos varikliu buvęs vidaus vartojimas 2009 metais trauksis mažiausiai 5 proc. Tai lems augantis nedarbas ir mažėjantys atlyginimai.

Prognozuojama, kad nedarbas 2009 m. Lietuvoje sieks 9,5 proc., o 2010 m. - 12 proc. „Tai reiškia, kad vien šiemet darbo neteks beveik 70 tūkstančių žmonių, o dar 40 tūkstančių bedarbiais taps kitąmet. 2010 metų pabaigoje Lietuvoje gali būti apie ketvirtį milijono ieškančiųjų darbo", - sako „Swedbank" Finansų rinkų tarnybos vadovas.

„Swedbank" analitikai prognozuoja, kad 2009 metais infliacija Lietuvoje sieks apie 5 proc., o 2010 m. mažės iki 3 proc.

„Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomikų atsigavimas įmanomas tik po to, kai pradės kilti viso pasaulio ekonomika, ypač šalių, kurios yra pagrindinės mūsų eksporto partnerės - Europos Sąjungos valstybių, taip pat Rusijos. Kita prielaida, kuri būtina ekonomikos kilimui, yra Lietuvos ūkio konkurencingumo atkūrimas, o vienintelis kelias į tai yra gamybos kaštų ir produkcijos kainų mažinimas. Tačiau šie žingsniai bus susiję su skaudžiu namų ūkių realių pajamų sumažėjimu, nes atlyginimai kris. Taip pat prognozuočiau, kad Lietuva tam tikru momentu gali vėl sulaukti defliacijos", - sako „Swedbank" Finansų rinkų tarnybos vadovas T.Andrejauskas.

„Baltic Outlook" leidinyje palankiai vertinama dauguma žingsnių, kurių, planuodama 2009 metų biudžetą, ėmėsi Lietuvos Vyriausybė.

„Veiksmai, kurių ėmėsi Vyriausybė, yra reikalingi šiandien, tačiau labai svarbu, kad valstybė pažvelgtų toliau nei kitas mėnuo ar kitas ketvirtis ir pamatytų 2-3 metų šalies perspektyvą. Tik toks platesnis žvilgsnis leistų imtis priemonių būtinų šalies ekonomikos restruktūrizacijai ir atstatytų Lietuvos konkurencingumą", - sako T.Andrejauskas.

Latvijos ekonomika kris 10 proc.

Gilią ir ilgą recesiją „Swedbank" analitikai prognozuoja ir Latvijai, kurios BVP šiemet, manoma, mažės net 10 proc. Atsigauti Latvijos ekonomika turėtų pradėti 2010 metų antroje pusėje, tačiau bendras ateinančių metų BVP pokytis tebebus neigiamas.

Skaudžiau nei Lietuvą latvius palies ir nedarbas bei atlyginimų mažėjimas. Prognozuojama, kad 2010 metais nedarbas šalyje sieks 16 proc., o atlyginimai šiemet vidutiniškai mažės 15 proc. Visa tai skaudžiai atsilieps vidaus vartojimui, o infliacija šalyje sumažės iki nulio arba net bus neigiama, tai yra prasidės defliacijos procesas.

Po susitarimo su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl 7,5 mlrd. eurų paskolos 27 mėnesiams Latvijos Vyriausybė ėmėsi griežtų priemonių, mažinančių valstybės išlaidas bei didinančių pajamas. Viešojo sektoriaus atlyginimų fondas mažinamas 30 proc., daugumos valstybės išlaidų - 25 proc., taip pat didinami PVM bei akcizo tarifai. Tačiau „Swedbank" analitikai pastebi, kad ir ėmusis šių veiksmų šaliai gali būti sunku išlaikyti planuojamą 5 proc. biudžeto deficitą.

Estija gali atsigauti 2010 m.

„Swedbank" analitikai pablogino ir Estijos ekonomikos prognozes. Manoma, kad šalies BVP 2009 metais mažės 5-8 proc., tačiau taip pat prognozuojamas ir lėtas šalies ekonomikos atsigavimas jau 2010 metais, kai BVP gali kilti 0,5-3 proc.

Manoma, kad nedarbas Estijoje šiemet išaugs 4-6 proc., o atlyginimai vidutiniškai kris apie 15 proc. Šalyje laukiama defliacija, kuriai įtakos turės ir mažėjantis vartojimas, ir kai kurių reguliuojamų kainų kritimas (šildymo kaina turėtų mažėti apie 40 proc.).

Pasak „Swedbank" analitikų, greitesniam Estijos ekonomikos atsigavimui galėtų padėti išaugusios tiesioginės užsienio investicijos - šalyje išaugus nedarbui ir sumažėjus atlyginimams Suomijos, Švedijos ir Vokietijos įmonės į Estiją gali perkelti dalį gamybos - ir ES fondų panaudojimas.

„Swedbank" - naujas „Hansabanko" vardas.  „Swedbank" grupė veikia 14-oje pasaulio šalių. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje ir Švedijoje „Swedbank" turi daugiau negu 9,2 mln. privačių ir apie 530 tūkst. verslo klientų, 459 padalinius Švedijoje ir 299 - Baltijos šalyse. „Swedbank" dirba virš 22 tūkst. darbuotojų, iš jų Lietuvoje - daugiau negu 3 tūkstančiai. Su „Swedbank" prekės ženklu Lietuvoje veikia AB bankas „Hansabankas", UAB „Hansa lizingas", UAB „Baltijos autolizingas", UADBB „Hansa draudimo brokeris", UAB „Hansa investicijų valdymas", UAB „Hansa gyvybės draudimas", UAB „Hansa valda".  Bendrovių juridiniai pavadinimai bus pakeisti 2009-ųjų pavasarį.

Dalintis
15 s
Kasdienius finansus tvarkykite greitai ir patogiai tiesiog atsisiuntę išmaniąją „Swedbank“ programėlę.

Programėlė „Android“ telefonui Programėlė „iPhone“ telefonui