"Hansabankas" didina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes
2007-05-03 Atgal į sąrašą
Vertindami naujausius Lietuvos ekonomikos duomenis, "Hansabanko" analitikai didina šių metų Lietuvos BVP augimo prognozes iki 7 proc. (buvo 6,5 proc.). Taip pat prognozuojamas šiek tiek mažesnis, nei tikėtasi anksčiau, nedarbo lygis (5,4 proc. vietoj 5,6 proc.). Analitikų vertinimu, dėl stiprios vidaus paklausos, kuri turėtų gerokai padidinti importo apimtis, einamosios sąskaitos deficitas šiais metais sieks apie 12,5 proc. BVP. Šios ir kitos prognozės paskelbtos šiandien išleistoje "Hansabank" grupės analitikų parengtoje Baltijos šalių ekonomikos apžvalgoje ("The Baltic Outlook").
"Ekonomikos augimas Lietuvoje artimiausiais metais išliks spartus, nes jį skatina itin geri vartotojų lūkesčiai, augantis vartojimas ir investicijos. Daugeliui bendrovių, kurios dirba Lietuvos vartotojams, tai gali būti apskritai geriausi metai. Tačiau situacija nėra vienpusė, nes šiuo metu kitas svarbus akcentas yra, ar eksporto rinkoms dirbančios įmonės sugebės susidoroti su augančių sąnaudų veiksniais. Lietuvai eksportas yra itin svarbus ilgalaikį ekonomikos augimą sąlygojantis veiksnys", - apžvalgą ir prognozes komentavo "Hansabanko" finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.
Apžvalgoje analitikai pastebi, kad šių metų pradžioje visose trijose Baltijos šalyse ir toliau buvo stebimi tam tikri nesubalansuoto ekonomikos augimo požymiai, nors jų stiprumas kiekvienoje šalyje yra skirtingas. 2006 m. ekonomikos augimas Latvijoje ir Estijoje (11,9 proc. ir 11,4 proc.) viršijo prognozes, tačiau dėl nesubalansuoto augimo požymių šalys pastaraisiais mėnesiais neišvengė dėmesio, Latvijos atveju - netgi spekuliacijų dėl valiutos devalvavimo. Apžvalgoje "Hansabanko" analitikai abiems šalims svarsto tiek optimistinį, tiek pesimistinį scenarijus, tačiau vis dėl to "švelnaus nusileidimo" ekonomikos scenarijus yra prognozuojamas kaip labiausiai tikėtinas, ypač jei Vyriausybės ryžtingai vykdys užsibrėžtus planus normalizuojant ekonominius procesus.
Analitikai apžvalgoje teigia, kad, lyginant su kaimynėmis, Lietuvoje problemos dėl nesubalansuoto ekonomikos augimo yra mažiausios, tačiau požymiai visose šalyse yra labai panašūs - tai auganti infliacija, darbo jėgos stygius ir darbo našumą viršijantis atlyginimų augimas, didelis einamosios sąskaitos deficitas. Kovo mėnesį metinė infliacija Lietuvoje siekė 4,6 proc., Estijoje 5,7 proc., o Latvijoje - 8,5 proc. Bendras einamosios ir kapitalo sąskaitos deficitas 2006 m. Lietuvoje buvo 9,7 proc. (lyginant su BVP), Estijoje - 12,3 proc., Latvijoje - net 19,9 proc. Skirtumas tarp realaus darbo užmokesčio augimo ir darbo našumo augimo Baltijos šalyse siekia tarp 11-15,5 proc., o tai yra daug.
"Jeigu tendencijos nesikeis dar pora metų, išaugęs atotrūkis tarp darbo našumo ir darbo užmokesčio augimo bus itin skaudus Lietuvos eksportuotojams, ir ypač tradicinėms apdirbamosios pramonės šakoms - tekstilei, baldų gamybai. Nors šiuo metu pramonė laikosi stebėtinai gerai (per pirmąjį metų ketvirtį apdirbamosios pramonės bei rafinuotų naftos produktų gamybos įmonių pardavimai išaugo 15,5 proc. lyginamosiomis kainomis, o tai yra netgi kiek daugiau, nei per 2006 m. (13,8 proc.)) - daugelis gamintojų laikosi dėka efektyvinamo procesų valdymo ir ankstesnių investicijų į technologijas, tačiau papildomas rezervas atlyginimus didinti atsiras tik toliau investuojant į modernizavimą", - sakė T.Andrejauskas.
"Mūsų tradiciniai eksportuotojai dėl augančių sąnaudų jau praranda savo pagrindinį konkurencinį pranašumą - geras kainas. O išeičių daug nėra: arba teks sparčiai kelti gamybos našumą, arba ieškoti pigesnės darbo jėgos užsienyje, perkeliant ten gamybą", - sakė T.Andrejauskas.
"Hansabanko" atstovas pastebi, kad mažmeninės prekybos bendrovių apyvarta auga gerokai sparčiau, nei pramonės pardavimai - per pirmąjį metų ketvirtį palyginamosiomis kainomis ji išaugo net 22,1 proc. (2006 m. - 14,1 proc.), o tai atspindi itin sparčiai augantį namų ūkių vartojimą. Pasak T.Andrejausko, dėl stipraus vidaus vartojimo Lietuvos rinkai prekes ir paslaugas teikiančios įmonės žymiai lengviau susitaiko su augančiais darbuotojų atlyginimais - viena, jos laimi iš išaugusių apyvartų, o antra, jos lengviau gali pakelti kainas ir taip augančias sąnaudas perkelti ant vartotojų pečių. Tuo tarpu eksportuojančios bendrovės tokių galimybių dažniausiai neturi.
"Mums atėjo laikas rimtai susirūpinti eksporto skatinimu, nes tai vienintelis būdas atsverti išaugusį ir žmonių optimizmo skatinamą vartojimą bei importą, taip sumažinant augantį einamosios sąskaitos deficitą. Tai visų pirma liečia investicinio klimato gerinimą, investicijų į našumą ir aukštųjų technologijų vystymo skatinimą", - sakė T.Andrejauskas.
Baltijos šalių apžvalgoje prognozuojama, kad BVP augimas Latvijoje 2007 m. sieks 9 proc., o 2008 ir 2009 m. - po 7 proc., o Estijoje atitinkamai 8,6 proc., 6,9 proc. ir 6,6 proc. Infliacija artimiausias metais turėtų išlikti aukšta visose šalyse: Lietuvoje 2007 m. ir 2008 m. - po 4,5 proc., 2009 m. - 3,3 proc., Latvijoje tuo pačiu laikotarpiu 8 proc., 5,5 proc. ir 4,5 proc., o Estijoje - 4,7 proc., 5 proc. ir 4 proc.
"Hansabank" grupės ekonomikos apžvalga leidžiama 4 kartus per metus, pirmasis leidinys buvo išleistas 1998 metais. Apžvalgoje įvertinami svarbiausi ūkio vystimosi procesai atskirose Baltijos šalyse ir pateikiamos prognozės artimiausiems metams.
"Hansabankas" priklauso pirmaujančiai finansinei grupei Baltijos ir Šiaurės šalių regione - "Swedbank". Ši grupė turi daugiau nei 8,9 mln. privačių ir beveik 460 tūkst. verslo klientų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje ir Švedijoje. Grupė turi 477 padalinius Švedijoje ir 295 padalinius Baltijos šalyse. "Swedbank" grupėje dirba apie 17 tūkst. darbuotojų, iš jų Lietuvoje - virš 3 tūkstančių. "Hansabankui" Lietuvoje priklauso "Hansa lizingas", "Hansa gyvybės draudimas", "Hansa investicijų valdymas", "Hansa draudimo brokeris", "Baltijos autolizingas" ir "Hansa valda".
