Hansabank Baltijos regiono apžvalga (santrumpa)
2002-04-10 Atgal į sąrašą
LIETUVA
2001 m. ekonominės situacijos ir rezultatų vertinimas
Iki 2001 m. Lietuvos ekonomika išaugo 5.9% Pagrindinė varomoji augimo jėga buvo eksportas ir materialinės investicijos (kurie atitinkamai išaugo 18.3% ir 10.6%). Gyventojų vartojimas ir toliau augo kukliai, ribojamas aukšto nedarbo lygio ir mažėjančio realaus darbo užmokesčio. Silpna vidaus rinka ir ekonomikos nuosmukis ES turėjo tik nedidelį poveikį kainoms ir infliacija išliko nedidelė (vidutiniškai VKI išaugo 1.3%, GKI sumažėjo 1.3%) - tikimasi, kad ši tendencija išliks bent jau kurį laiką.
Neatsižvelgiant į vyriausybės pasikeitimą metų viduryje ir mažesnių, nei tikėtasi, mokesčių pajamų vyriausybė sugebėjo kontroliuoti išlaidas ir sumažinti biudžeto deficitą iki 1.5% BVP. 2001 m. eksportas augo greičiau už importą, taigi, per metus prekybos balansas pagerėjo. Tiesioginės užsienio investicijos sudarė 3.7% BVP, o einamosios sąskaitos balansas sumažėjo iki 4.8% BVP. Ekonomika pergyvena didelius struktūrinius pokyčius, nuolatinė pažanga vyksta privatizacijos procese, energetikos sektoriaus bei įmonių restruktūrizavime, ir šis procesas turėtų tęstis tokiu pačiu tempu šiais ir kitais metais. Be to, Lietuvos lito perrišimas nuo dolerio prie euro kaip bazinės valiutos šių metų vasario mėnesį įvyko sklandžiai, kaip ir buvo tikėtas.
Prognozių 2002 - 2003 m. santrauka
HBM tikisi, kad Lietuvos ekonomikos augimas 2002 m. sulėtės iki 4.2% dėl susilpnėjusios išorinės paklausos, tačiau atsigavus išsivysčiusioms šalims, Lietuvos ekonomika kitais metais turėtų išaugti 5%. Prie eksporto augimo tempų sulėtėjimo dar prisidės ir palyginti nedidelis namų ūkių vartojimas, tačiau investicijos turėtų išlikti aukštame lygyje. Procesai, susiję su Lietuvos pasirengimu narystei ES skatina investicinę veiklą, todėl mes tikimės, kad ekonominė aplinka toliau gerės, didėjant užsienio investuotojų susidomėjimui Lietuva. Be to, per palyginti trumpą laiką vietinės bendrovės turės dar smarkiai pertvarkyti ir modernizuoti gamybos procesus pagal naujus įstatymus ir standartus.
Infliacija, kuri dėl mažos paklausos kol kas išliko nedidelė, per šiuos metus turėtų padidėti tik labai nedaug - iki 2%, tačiau ateityje ji gali pasiekti 3% arba daugiau. Silpna vidaus paklausa stabdo importo augimo tempus, tačiau ir šiais ir ateinančiais metais tikimasi tiek prekybos ir paslaugų, tiek einamosios sąskaitos deficito padidėjimo (5.4% nuo BVP 2002 m., 5% - 2003 m.). Einamosios sąskaitos deficitas bus padengtas tiesioginėmis užsienio investicijomis ir ilgalaikiu privačiu skolinimusi.
Vyriausybės fiskalinės politikos tikslas išliks fiskalinio deficito mažinimas, ekonomikos modernizavimas, bei verslo sąlygų vystymas pagal ES reikalavimus. Kaip ir visoms reformoms, ES ir NATO narystė reikalauja rimtų finansinių išteklių, dėl to fiskalinis deficitas sumažės tik nežymiai (iki 1.2% nuo BVP 2003 m.).
