Baltijos šalys pasinaudos ES teikiama nauda 2005 metais, - teigia "Hansabanko" ekspertai
2004-05-06 Atgal į sąrašą
Didžiausios Baltijos šalyse finansų grupės "Hansabank" ekspertai prognozuoja, kad Baltijos šalys pilnai pasinaudos Europos sąjungos teikiama nauda jau 2005 metais. Tuo tarpu 2004-ieji metai Baltijos šalims iš dalies bus pereinamosios ekonomikos metai, kai naujosios ES narės spręs tik skubius klausimus ir trumpalaikes problemas dėl nepakankamo institucijų pasiruošimo dirbti pagal pasikeitusias teisines normas. Kaip ir kitos naujos narės, trys Baltijos šalys šiais metais dar turės įveikti naujų įstatymų priėmimo ir tam tikrų naujų institucijų steigimo procesą.
"Situacija, tikėtina, "įstos į vėžes" jau šių metų antrąją pusę, o 2005 m. šalys turėtų pasinaudoti visomis joms suteiktomis galimybėmis", - teigiama "Hansabank" grupės išleistoje Baltijos šalių makroekonomikos apžvalgoje. "Hansabank" apžvalgoje taip pat teigiama, kad 2004 m. investicijos iš ES dar gali didėti gana ribotai, tačiau jos labai padidės 2005-aisiais ir vėlesniais metais, kai šalys gaus ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų lėšas.
"Jeigu šiais metais pavyktų panaudoti bent pusę Europos sąjungos skiriamų lėšų, tai būtų labai geras rezultatas. Manome, kad lėšų srautas turėtų padidėti 2005 m., tada turėtų padidėti ir papildomo finansavimo įtaka ekonominiams procesams", - teigiama "Hansabanko" apžvalgoje.
Baltijos šalių ekonomikos augs sparčiau nei bendra Europos sąjungos rinka
Vis dėlto apžvalgoje taip pat pabrėžiama, kad, nepaisant to, jog ES parama sugebėsime pilnai pasinaudoti tik 2005-aisiais metais, šiemet Baltijos šalims taip pat prognozuojamas spartus ekonominis augimas. Didžiausias bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas 2004 metais prognozuojamas Lietuvai - 7,5 proc. Tuo tarpu Latvijoje BVP šiais metais turėtų augti 6,5 proc., o Estijoje - 5,2 proc. 2005-aisiais metais Lietuvos BVP augimas taip pat išliks didžiausias Baltijos šalyse - 6,8 proc. Latvijoje BVP augimas sieks 6,6 proc., o Estijoje - 6 proc.
Augimo tempai Baltijos šalyse artimiausius dvejus metus bus pakankamai dideli, palyginti su vidutiniu ekonomikos augimu Euro zonoje (1,6 proc. šiais metais ir 2 proc. 2005-aisiais metais) bei pasaulio ekonomikos augimu (4,3 proc. šiemet ir 3,7 proc. kitąmet). "Ekonomikos augimas naujose Europos sąjungos šalyse narėse išliks spartesnis negu vadinamojoje "senojoje" Europoje", - teigiama banko apžvalgoje.
Tuo tarpu "Hansabanko" analitikas Vidmantas Šaferis pabrėžia, kad Baltijos regione sparčiausiu augimu ir toliau pasižymės Lietuva. "Per praeitus metus Lietuva buvo sparčiausiai augusi Europos šalis - bendrasis vidaus produktas Lietuvoje pernai išaugo 9 proc. Pirmieji šių metų mėnesiai patvirtina tolesnio spartaus augimo galimybę", - tvirtino V.Šaferis.
Šių metų Baltijos šalių ekonomikos augimas bus labiausiai grindžiamas ne tiesiogine ES įtaka, o padidėjusiu vidaus vartojimu, kurį įtakoja darbo užmokesčio augimas, mažėjantis nedarbo lygis ir didėjantis skolinimasis. Tuo tarpu jau ateinančiais metais ekonomikos augimą skatins ir didėjantis eksportas į kitas ES šalis bei ES fondų lėšos, pasieksiančios Baltijos šalis.
Tikėtina, kad Lietuvoje ES finansavimu ir geresnėmis eksporto galimybėmis galės pasinaudoti geriausiai organizuoti žemės ūkio sektoriaus gamintojai. Maisto produktų sektoriuje, pasak V.Šaferio, taip pat galima tikėtis momentinio eksporto padidėjimo. "Iki šiol ES maisto produktų rinka buvo sunkiai prieinama dėl galiojančių importo kvotų ir tarifų", - sakė V.Šaferis.
"Pašalinus prekybos su kitomis ES šalimis kliūtis, suaktyvės prekyba tarp šalių, todėl didelių galimybių plėstis turės ir pakankamai gerai išplėtotas Lietuvos transporto sektorius", - tvirtino V.Šaferis. Jis pabrėžė, kad transporto sektoriaus plėtrai prielaidas sukurs ir iki šiol galiojusių kvotų panaikinimas, kurios buvo taikomos Lietuvai gabenant krovinius į ES šalis.
"Lietuva taip pat turi didelių galimybių didinti pajamas iš turizmo. Pagrindinės prielaidos - padidėjęs ES piliečių susidomėjimas naujomis narėmis ir investicijos į turizmo sektorių, kurias garantuoja ES struktūrinių fondų lėšos", - sakė "Hansabanko" analitikas.
Infliacija išliks nedidelė
"Hansabanko" ekspertai numato, kad jau šių metų antroje pusėje Lietuvoje ir Estijoje paspartės infliacija, tačiau infliacijos lygis visose trijose Baltijos šalyse artimiausiu metu išliks gana nedidelis. Didžiausia vidutinė infliacija, pasak "Hansabanko" ekspertų, šiais metais bus Estijoje - 5,5 proc. ir Latvijoje - 4,9 proc. Tuo tarpu Lietuvoje pernai buvusią defliaciją (-0,9 proc.) šiais metais pakeis palyginti nedidelis kainų augimas - 1,2 proc. 2005-aisiais metais Lietuvoje taip pat išliks mažiausias Baltijos šalyse kainų augimas - 2,3 proc., o Latvijoje ir Estijoje infliacija sieks atitinkamai 3,3 proc. ir 4,1 proc.
Du pagrindiniai veiksniai, kol kas lėmę vartotojų kainų defliaciją Lietuvoje, yra maisto produktų kainos ir ryšių paslaugų kainos (kurios krinta dėl kainų karo tarp ryšio bendrovių). Šiais metais, įstojus į Europos sąjungą, Lietuvoje prognozuojama nežymi infliacija dėl maisto produktų kainų korekcijų (daugiausiai dėl pasikeitusios muitų ir subsidijavimo tvarkos), tačiau pokyčiai nebus drastiški. Dėl akcizų šiek tiek pakils kuro ir kai kurių kitų prekių kainos. Tačiau dėl laisvosios prekybos rėžimo prognozuojama, kad sumažės su gabenimu susijusios išlaidos.
Manoma, kad infliacija Lietuvoje artimiausiais metais bus minimali. "Hansabanko" analitikai atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos gyventojai nepuolė kaupti produktų atsargų, baimindamiesi galimo kainų kilimo, kaip kad atsitiko kai kuriose kitose į Europos sąjungą stojusiose šalyse. Tai paaiškinama tuo, kad Lietuvoje nėra ilgalaikio vartojimo produktų, kurių kaina, įstojus į ES iš esmės pasikeistų ir tuo, kad politinės aktualijos pastaruoju metu buvo užgožusios diskusijas apie narystę ES. Per pastaruosius trejus metus vyravusi nulinė infliacija taip pat slopina Lietuvos gyventojų baimę, kad kainos kils.
Mažėjant nedarbui, kils atlyginimai
Pasak "Hansabanko" ekspertų, nedarbo mažėjimo tendencijos, kurios vyrauja Lietuvoje jau dvejus metus, išliks ir artimiausioje ateityje. Nedarbo lygis, praėjusiais metais smukęs iki 12,4 proc. (nuo 13,8 proc. 2002 metais), šiemet turėtų dar sumažėti iki 11,6 proc., o kitais metais - iki 11,2 proc.
Didėjant darbo jėgos paklausai šalies besivystančiuose sektoriuose ir gamyboje bei mažėjant darbo jėgos skaičiui šalyje dėl emigracijos, prognozuojamas ir atlyginimų augimas. "Nors artimiausiais metais nesitikima didelės darbo jėgos migracijos į "senąsias" ES šalis (daugiausiai dėl jose nustatytų apribojimų), tačiau jau vien tokios emigracijos grėsmė ir didelė darbo jėgos vidaus paklausa skatins didinti darbo užmokestį. Kol kas kylantis darbo našumas ir didėjantis bendrovių pelningumas rodo, kad bendrovės turi rezervų darbo užmokesčiui didinti", - teigė "Hansabanko" analitikai Baltijos šalių makroekonomikos prognozių pristatyme.
"Hansabanko" analitikų teigimu, Lietuvoje vidutinis realus atlyginimas šiais metais turėtų didėti 8,1 proc., kitais metais - 7,6 proc.
Baltijos šalių makroekonomikos apžvalgas "Hansabank" grupės analitikai ruošia 3 kartus per metus. Jose pristatomi svarbiausi Baltijos šalių ekonomikos pokyčiai ir ekonominių rodiklių apžvalga bei prognozės.
"Hansabankas" priklauso didžiausiai Baltijos šalyse finansinių paslaugų grupei "Hansabank", kurios strateginis investuotojas yra Švedijos "Swedbank". "Hansabank" grupei Lietuvoje taip pat priklauso "Hanza lizingas", "Hansa gyvybės draudimas", "Hansa investicijų valdymas", "Baltijos autolizingas", "Investicijų draudimo brokeris" ir kt.
