Lietuva prarado išskirtinumo galimybę, teigia "Hansabanko" analitikai
2006-05-16 Atgal į sąrašą
Europos Komisijos ir Europos Centrinio banko sprendimas nerekomenduoti Lietuvai prisijungti prie euro zonos nuo 2007 metų pradžios atėmė Lietuvai galimybę pirmajai iš Baltijos šalių įgyti išskirtinumą, teigia "Hansabanko" analitikai.
"Įsivesdama eurą 2007-ųjų metų sausio 1-ąją, Lietuva būtų įgavusi išskirtinumą kitų Europos sąjungos šalių, dar nepriklausančių euro zonai, atžvilgiu: tiek dėl užsienio investicijų pritraukimo, tiek dėl patogesnės prekybos su eurozonos šalimis, tiek dėl ekonominio stabilumo, tiek dėl šalies įvaizdžio"- sakė "Hansabanko" finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.
Pasak jo, neįsivedus euro planuotu laiku, Lietuvai išskirtinumo tarptautinėje ekonominėje erdvėje reikės siekti kitais būdais.
T.Andrejausko teigimu, euro neįvedimas planuotu laiku nepateisino kai kurių ekonomikos segmentų lūkesčių, tačiau tiesioginės neigiamos įtakos Lietuvos ūkiui tikrai neturės.
"Dabartinis lito ir euro susiejimas garantuoja valiutos kurso stabilumą, o tarptautinėse finansų rinkose pasitikėjimas Lietuvos ekonomika ir yra pagrįstas stabilia ekonomikos plėtra. Dėl nepateisintų lūkesčių, didžiausias euro neįvedimo planuotu laiku poveikis bus jaučiamas toms verslo sritims, kurios savo perspektyvas siejo su bendrąja Europos Sąjungos valiuta ir jai ruošėsi. Tai - nekilnojamojo turto rinka, prekybos, finansinis sektoriai, kai kurios pramonės šakos," - komentavo T.Andrejauskas. Pasak jo, tarpbankinėje rinkoje gali nežymiai išaugti palūkanų normos litais, kurios dėl laukiamo euro įvedimo pastaruoju metu buvo visiškai priartėję prie palūkanų normų eurais. Tai reikštų, kad artimiausiu metu Lietuvoje lito palūkanų normos gali koreguotis dešimtosiomis procento dalimis.
"Vis dėlto turime suprasti, kad Lietuva nuėjo ilgą ir sunkų kelią, siekdama galimybės įsivesti eurą. Todėl vienareikšmiškai vertinti šį sprendimą būtų klaida. Europos Komisijos ir Europos Centrinio banko šiandieninės rekomendacijos tik nukelia euro įvedimo datą, palikdamos mums ir šiokių tokių iššūkių bei namų darbų.", - sakė T.Andrejauskas.
"Hansabank" grupė priklauso pirmaujančiai finansinei institucijai Baltijos ir Šiaurės šalių regione - "Swedbank". Ši grupė turi daugiau nei 10,4 mln. privačių ir beveik 436 tūkst. verslo klientų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Švedijoje. Grupė turi apie 758 padalinių Švedijoje ir apie 286 padalinių Baltijos šalyse. "Swedbank" grupėje dirba virš 16 tūkst. darbuotojų. "Hansabankui" Lietuvoje priklauso "Hansa lizingas", "Hansa gyvybės draudimas", "Hansa investicijų valdymas", "Hansa draudimo brokeris", "Baltijos autolizingas" ir "Hansa valda".
