Visas čia nurodytas sumas litais galite perskaičiuoti į eurus (ir sumas eurais – į litus) naudodamiesi šia skaičiuokle. Oficialus kursas 1 Eur = 3,45280 Lt bus taikomas nuo 2015 m. sausio 1 dienos.

„Swedbank“ nekilnojamojo turto rinkos analizė: gyventojų elgsena ir būstų įperkamumas

2012-06-15 Atgal į sąrašą

Lietuvos gyventojai vis dažniau būstą perka iš savo lėšų, o skolindamiesi siekia, kad paskolos grąžinimui skiriama pajamų dalis būtų kuo mažesnė. • Vilniečiams įpirkti butą pirmąjį šių metų ketvirtį tapo lengviau, atitinkamai sunkiausia Lietuvoje nuosavą būstą įsigyti kurortų gyventojams. Šias ir kitas įžvalgas atskleidžia „Swedbank“ nekilnojamojo turto rinkos analizė, sudaryta iš gyventojų elgsenos apžvalgos ir Baltijos šalių būsto įperkamumo indekso.

Lietuvos gyventojai būstui skolinasi atsakingiau

Būsto paskolų rinka Lietuvoje – stabili, gyventojai vis dažniau renkasi įsigyti butą ar namą savo lėšomis arba skolintis jau sukaupę didesnį pradinį įnašą. Daugiau žmonių naują būstą sieja su taupymu. „Matome, kad atsakingo skolinimosi principai mūsų visuomenėje jau prigijo, ir tai vertiname kaip svarbų žingsnį didesnės finansinės brandos link“, – būsto finansavimo rinkos tendencijas komentavo „Swedbank“ Finansavimo departamento vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

Pasak jos, nors nekilnojamojo turto rinka nuosekliai auga, būsto paskolų išdavimo apimtys nesikeičia. „Pastaraisiais metais pastebime, kad neretai būstas įsigyjamas savo lėšomis be banko paskolos. Dabartinė rinkos situacija atspindi praėjusių metų gyventojų nuotaikas – 2011 m. atliktas gyventojų nuomonės tyrimas jau tuomet atskleidė, kad beveik du trečdaliai gyventojų neplanuoja įsigyti būsto artimiausiu metu, o 27 proc. apklaustųjų ketino pirkti būstą be banko paskolos“, – kalbėjo J. Gumuliauskienė.

Lyginant 2011 metų būsto paskolų rinką su sunkmečio metais (2009 – 2010 m.), matoma, kad ji atsigauna – kasmet suteikiama 20-25 proc. daugiau būsto paskolų. Nepaisant to, šiuo metu būstui skolinamasi apie 6 kartus mažiau nei ekonomikos pakilimo laikotarpiu (2006 – 2008 m.), o 2012 m. I ketvirtis nebuvo aktyvus – rinkoje buvo suteikta 322 mln. Lt būsto paskolų, t. y., 10 proc. mažiau nei 2011 m. I ketvirtį.

„Pastebime, kad dalis šalies gyventojų turi santaupų ir jas skiria būstui įsigyti siekdami pagerinti savo gyvenimo sąlygas ar laikydami būstą priimtina savų lėšų investavimo forma. Žmonės, kurie skolinasi būstui, nuosekliau vertina savo finansines galimybes, daugiau dėmesio skiria ilgojo laikotarpio planavimui,“ – pabrėžia J. Gumuliauskienė.

Naujos paskolos – dažniausiai butui Vilniuje pirkti

„Swedbank“ duomenimis, pusė paskolų šiuo metu suteikiama butui įsigyti, dar ketvirtadalis – individualiam gyvenamajam namui pirkti. Gyventojų, norinčių už paskolą pirkti nuosavą namą, nuo 2008 m. padaugėjo beveik 2 kartus. Vertinant paskolų geografiją, daugiausiai būsto paskolų yra suteikiama Vilniaus apskrityje (48 proc.), apie trečdalis – Kauno ir Klaipėdos apskričių gyventojams.

Pasak J. Gumuliauskienės, dažniausiai paskolą būstui ima šeimos, kurių sutuoktinių amžiaus vidurkis yra apie 35 metus, gyvenančios didmiesčiuose, turinčios aukštąjį išsilavinimą, gaunančios aukštesnes nei vidutines pajamas.

2011 – 2012 metais paskolas imantys žmonės vidutiniškai yra sukaupę apie 27 proc. savo lėšų būstui įsigyti. Daugiau nei pusės šeimų, besiskolinančių būstui, sukauptas pradinis įnašas svyruoja nuo 15 iki 30 procentų. Nors pradinio įnašo procentinė dalis šiek tiek didesnė nei ekonomikos pakilimo metais, kai dalis žmonių skolinosi turėdami mažiau nei 15 proc. savo lėšų, tačiau atpigus nekilnojamajam turtui, suma, kurią žmonės turėtų sukaupti patys, pakito labai nežymiai.

Būsto paskolos įmokai šiuo metu šeima vidutiniškai skiria apie 30 proc. mėnesio grynųjų pajamų. Pajamų dalis, skirta paskolos mėnesio įmokai mokėti, lyginant su būsto paskolų rinkos aktyvumo laikotarpiu sumažėjo, nes smuko ir nekilnojamojo turto kainos, ir paskolų palūkanos.

„Swedbank“ pataria skolintis atsakingai

Pasak J. Gumuliauskienės, būsto paskolą planuojantys imti žmonės pirmiausiai turėtų sukaupti pradinį įnašą. Priklausomai nuo pajamų, norimo būsto kainos ir gyvenamosios vietos, daliai žmonių pradėti taupyti įnašui reikia gerokai anksčiau nei planuojama imti paskolą ir pirkti būstą. Pvz., vidutinį darbo užmokestį gaunantis vilnietis, norėdamas įsigyti standartinį 55 kv. metrų butą, pradinį įnašą galėtų sukaupti per daugiau nei trejus metus, o tokį patį butą ketinantis pirkti Alytaus gyventojas pradinį įnašą galėtų sukaupti per vos ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį.

„Žmogus taip pat turėtų atsakingai įvertinti šeimos finansines galimybes – pasiskaičiuoti, kad paskolos įmokai nebūtų skiriama daugiau nei 40 proc. šeimos grynųjų pajamų. Vertinant finansines galimybes svarbu atsižvelgti į pajamų tvarumą bei galimą palūkanų normų pasikeitimą ateityje, – sakė J. Gumuliauskienė. – Labai svarbu skirti dėmesio asmeniniam biudžetui valdyti, lėšų rezervui nenumatytiems atvejams kaupti. Kaip rodo gyventojų apklausos, žmonės vertina ir kitas svarbias finansinį stabilumą didinančias garantijas, pvz., įkeičiamo būsto, vidaus turto, gyvybės draudimą. Visa tai padeda būsto paskolos turėtojui tvirčiau jaustis pasikeitus ekonominei situacijai ar aplinkybėms gyvenime“.

Būsto įperkamumas Vilniuje augo sparčiausiai iš Baltijos šalių sostinių

Šių metų pradžioje Vilniaus gyventojų galimybės įsigyti butą savo mieste augo sparčiausiai ir kiek priartėjo prie Talino ir Rygos gyventojų. Tai rodo „Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas, vertinantis žmonių galimybes įsigyti butą savo mieste. „Lyginant Lietuvos miestus, metų pradžioje lengviausia įpirkti būstą buvo vidutinio dydžio miestų – Alytaus, Panevėžio ir Šiaulių – gyventojams. Tačiau tokių kurortinių miestų kaip Neringa, Palanga ir Druskininkai gyventojams būstą įpirkti buvo sudėtingiau“, – apibendrino „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniuoju, būsto įperkamumo indeksas Vilniuje išaugo 3,2 punkto iki 104,9. Šis skaičius rodo, kad vilniečių atlyginimai buvo 4,9 proc. didesni nei pakankami 55 kv. metrų ploto butui įpirkti.

Tuo tarpu Taline ir Rygoje gyventojų atlyginimai įpirkti tokį būstą savo mieste viršijo pakankamus atitinkamai 55,3 proc. ir 36,8 procento. Estijos sostinės būstų įperkamumas per ketvirtį truputį didėjo (0,8 punkto), o Latvijos sostinėje – gerokai smuktelėjo (8,9 punkto), lyginant su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu.

„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas parodo, kaip standartinį 55 kvadratinių metrų butą įperka namų ūkis, kurio pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo atskaičius mokesčius. Būstas įperkamas ir indekso reikšmė lygi 100 tuomet, kai naujai įsigyjamo būsto paskolos mėnesio įmoka siekia 30 proc. mėnesio pajamų, kurias gauna namų ūkio nariai. Didėjanti indekso reikšmė reiškia, kad būsto paskolos įmokos sudaro vis mažesnę pajamų dalį – būstas tampa lengviau įperkamas“, – indekso reikšmę pristatė V. Šečkutė.

Pakankamos butui įsigyti namų ūkio pajamos Vilniuje per ketvirtį sumažėjo 3,6 proc. iki 2750 litų, Taline – 1,9 proc. iki 2595 litų, o Rygoje išaugo 4 proc. iki 2020 litų. Vis dėl to pakankamos pajamos Vilniuje buvo 6 proc. didesnės nei Taline, tačiau atlyginimai – beveik trečdaliu mažesni.

Lietuvoje būstą sunkiausia įpirkti kurortuose, lengviausia – vidutiniuose miestuose

Lietuvoje lengviausia įpirkti būstą buvo alytiškiams, panevėžiečiams ir šiauliečiams: šių miestų būsto įperkamumo indeksas siekė atitinkamai 283,9; 245,3 ir 211,4. Tai rodo, kad jų gyventojų pajamos 2-3 kartais viršijo pakankamas butui įpirkti. Šiuose miestuose yra mažiausios butų kainos, o jų gyventojų atlyginimai – vidutiniai. Tuo metu Neringoje, Palangoje ir Druskininkuose gyventojų pajamos buvo atitinkamai 26,6 proc., 8 proc. ir 0,7 proc. mažesnės nei pakankamos: būsto įperkamumo indeksas siekė atitinkamai 73,4; 92 ir 99,3.

„Kurortinių miestų butų kainos rikiuojasi pirmajame ketvirtuke kartu su Vilnium, o gyventojų atlyginimai – mažesni net ir už gaunamus vidutinio dydžio miestuose. Būstų įperkamumas kurortuose itin priklauso nuo svyruojančių butų kainų, kurias veikia mažas sandorių skaičius šiuose miestuose“, – teigė V. Šečkutė.

Lyginant tris šalies didmiesčius, būstas buvo įperkamiausias Kaune, kuriame atlyginimai 62,5 proc. viršijo pakankamas pajamas. Sunkiausia būstą buvo įpirkti Vilniuje, o Klaipėdoje atlyginimai pakankamus viršijo 41,1 procento.

Paskolos įmoka Lietuvos miestuose – nuo 11 proc. iki 41 proc. namų ūkių pajamų

Įvertinus būsto įperkamumo indeksą, pirmąjį šių metų ketvirtį namų ūkis Vilniuje paskolos įmokai vidutiniškai būtų turėjęs skirti 28,6 proc. jo mėnesio pajamų. Rygos gyventojai paskolos grąžinimui vidutiniškai būtų skyrę 21,9 proc., Taline atitinkamai 19,3 proc. pajamų.

„Apžvelgdami Lietuvos situaciją pamatytume, kad Klaipėdoje vidutinė paskolos įmoka būtų siekusi 21,3 proc., Kaune – 18,5 proc., o Alytuje, kuriame būstas buvo įperkamiausias, paskolos įmoka būtų sudariusi vos 10,6 proc. namų ūkio pajamų. Neringoje ši dalis būtų didžiausia ir viršytų 40 procentų“, – kalbėjo ekonomistė.

Įperkamumas Vilniuje ūgtelėjo sumažėjus palūkanoms

Pirmąjį šių metų ketvirtį būsto įperkamumo skirtumas tarp Vilniaus ir kitų dviejų Baltijos šalių sostinių sumažėjo, nes Lietuvoje sparčiausiai mažėjo būsto paskolų palūkanos. Apie 0,32 proc. punkto siekęs jų smuktelėjimas atsvėrė neigiamus veiksnius, tokius kaip nedidelis sostinės gyventojų atlyginimų sumažėjimas ir nežymus butų kainų augimas.

„Būsto paskolų palūkanos Lietuvoje per ketvirtį krito dėl nežymiai kitusių maržų, kadangi sumažėjimas buvo artimas ketvirtiniam vidutiniam Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos (Euribor) kritimui. Tuo tarpu Latvijoje būsto paskolų palūkanos mažėjo nežymiai, nes dėl išaugusių kapitalo kaštų per ketvirtį padidėjo marža“, – sakė V. Šečkutė

Nedidelis būsto paskolų palūkanų smuktelėjimas Latvijoje neatsvėrė net 4,8 proc. išaugusių butų kainų bei mažėjusių Rygos gyventojų atlyginimų. Tuo metu Taline palūkanų mažėjimo pakako: jis atsvėrė būsto kainų ūgtelėjimą ir gyventojų pajamų smuktelėjimą taip, kad šio miesto būsto įperkamumo indeksas liko beveik nepakitęs.

Anot V. Šečkutės, žymiai paspartėjusį butų kainų augimą Rygoje lėmė išaugusi paklausa, įtakos galėjo turėti ir vėlyvi Latvijos ekonomikos bei šalies NT rinkos atsigavimo ženklai. Kita vertus, kol kas dar neaišku, ar Latvijos sostinėje išsilaikys didesnis butų kainų augimas. Taline būstai brango greičiausiai tarp Baltijos šalių sostinių: čia jų kainos per metus išaugo 13,9 proc., nes didėjo paklausa vidaus rinkoje ir po euro įsivedimo išaugo paklausa iš užsienio.

Apie „Swedbank“ būsto įperkamumo indeksą

„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas Baltijos šalims įvertina namų ūkio, kurio pajamos siekia 1,5 vidutinio neto atlyginimo, galimybes įsigyti 55 kvadratinių metrų butą su tuometinėmis vidutinėmis metinėmis palūkanomis (įskaičiuojant ir kitus su paskola susijusius mokesčius) pasiskolinant 85 proc. būsto vertės ir paskolą atiduodant per 30 metų. Indeksas skaičiuojamas nuo 2005 metų.

Pateikiame nuorodas į susijusias prezentacijas:

Būsto finansavimo rinka: tendencijos ir įžvalgos

Baltijos šalių sostinių ir Lietuvos miestų būsto įperkamumo indeksas

Dalintis
15 s
Kasdienius finansus tvarkykite greitai ir patogiai tiesiog atsisiuntę išmaniąją „Swedbank“ programėlę.

Programėlė „Android“ telefonui Programėlė „iPhone“ telefonui