Lietuvos ekonomikai kilti reikia antrojo variklio
2010-09-21 Atgal į sąrašą
Spartesnis nei prognozuota eksporto augimas pirmąjį 2010 metų pusmetį pagerino šių metų Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomikos prognozes, tačiau tik „antrojo ekonomikos variklio“ – vidaus vartojimo – įsijungimas leistų Lietuvai sparčiau kilti iš krizės dugno 2011-2012 m., teigia „Swedbank“ analitikai.
Prognozuojama, kad gyventojų nerimas dėl ateities palaipsniui pradės mažėti 2011 m., kai atsiras naujų darbo vietų ir po truputį vėl pradės didėti namų ūkių pajamos.
Naujausioje „Swedbank“ parengtoje Švedijos ir Baltijos valstybių makroekonomikos apžvalgoje banko analitikai atnaujino Lietuvos, Latvijos ir Estijos pagrindines ekonomikos rodiklių prognozes, o sparčiausias ekonomikos augimas numatomas 2012 metais.
„Swedbank“ prognozuoja, kad Lietuvos BVP 2010 metais paaugs 0,5 proc., 2011 metais - apie 3 proc., o 2012 m. – 4,5 procento.
„Su pasaulinės prekybos atsigavimu susijęs eksporto augimas suvaidino didžiulį vaidmenį stabilizuojant Lietuvos ekonomikos situaciją 2010 metais. Skaičiuojame, kad šiemet, lyginant su 2009 metais, eksporto apimtys išaugs 10,5 proc. įvertinus kainų pasikeitimų įtaką. Tačiau tai yra tik vienas šalies ekonomikos augimo šaltinių ir, atsižvelgiant į lėtėjantį pasaulio ekonomikos atsigavimo tempą, jo teigiama įtaka Lietuvos ūkiui taps santykinai mažesnė. Kitą vertus, matome ženklus, kad 2011 ir 2012 metais įsijungs antrasis ūkio skatinimo variklis – vidaus vartojimas, todėl bendras šalies ekonomikos augimo prognozes ateinantiems metams palikome optimistines“, - sako „Swedbank Markets“ Lietuvoje vadovas Tomas Andrejauskas.
Vidaus vartojimą stabdo baimės
„Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad nors šiemet namų ūkių vartojimas dar kris 5 proc., 2011 metais jis pradės po truputį kilti. „Stabilizacija matoma jau nuo šių metų vidurio, gerėja vartotojų lūkesčiai, tačiau ekonominės šalies situacijos pagerėjimą vidutinis šalies gyventojas pajus tik tada, kai pradės mažėti nedarbas ir kilti atlyginimai“, - sako T. Andrejauskas.
„Swedbank Markets“ vadovas Lietuvoje pastebi, kad vidaus vartojimo mažėjimą lemia ne tik objektyvios priežastys, bet ir šalies gyventojų lūkesčiai. Pasak jo, visuomenė išmoko krizės pamoką ir dabar vartojimo sąskaita stengiasi sutaupyti, kad apsisaugotų nuo netikėtų sukrėtimų ateityje. Tai pakankamai įprastas visuomenės elgesio modelis per krizes ir po jų, kai žmonės stengiasi sukaupti pragyvenimo rezervą bei mažinti skolų naštą.
„Nuo 2008 metų pradžios gyventojų santaupos bankuose, nepaisant krizės, išaugo daugiau nei 2 mlrd. litų ir šių metų liepą siekė 25,2 milijardus. Tai rodo, kiek pinigų yra „išimta iš apyvartos“ esant netikrumui ateitimi. Pagerėjus visuomenės lūkesčiams, dalis šių pinigų neabejotinai grįš į vartojimą,“ – pastebi T.Andrejauskas.
Todėl pagrindinį vaidmenį auginant vidaus vartojimą suvaidins ne paskolų plėtra, tačiau augančios gyventojų pajamos bei dalies santaupų migravimas į vartojimą. Siekiant tvaraus ekonomikos augimo, vartojimas turi atspindėti realią perkamąją galią, o ne paskolų prieinamumą.
„Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad šiemet vasarą aukščiausią tašką pasiekęs nedarbas antroje 2010 metų pusėje pradės mažėti ir metų pabaigoje sieks 17 proc., 2011 metais – 15,5 proc., o 2012 metais – 14 procentų.
„Nedarbo mažėjimui įtakos turės ir po truputį augsiančios verslo investicijos į naujų darbo vietų kūrimą, ir emigracija. Be to, kalbant apie nedarbą reikia turėti galvoje, kad dalis registruotų bedarbių, matyt, dirba šešėlyje. Todėl gerėjant ekonominei situacijai ir kartu valstybei imantis priemonių, turi būti siekiama, kad šios darbo vietos būtų legalizuotos. Tai padėtų valstybei sutaupyti nemažai sąžiningai mokančių mokesčius piliečių pinigų ir mažintų šalies biudžeto deficitą“, - sako „Swedbank Markets“ vadovas.
Pasak jo, tam tikros įtakos vidaus vartojimui gali turėti ir būsimi Seimo rinkimai 2012 metais. „Vidaus vartojimui įtakos turės ir priemonių, kurių ėmėsi Vyriausybė siekdama subalansuoti šalies biudžetą, atšaukimas. Tačiau labai svarbu, kad tokie sprendimai nebūtų per ankstyvi, nulemti politinių faktorių, o užtikrintų ilgalaikių ekonominių procesų tvarumą. Priešingu atveju Maastrichto kriterijus – 3 proc. BVP biudžeto deficitas - 2012 metų pabaigoje gali būti netenkinamas“, - sako T. Andrejauskas.
Eksportas priklausys nuo Europos
Lietuvos eksportas 2010 metais augo greičiau nei buvo tikėtasi ir tapo svarbiausiu ekonomikos augimo varikliu. Pasak „Swedbank“ analitikų, prie to prisidėjo ir šalies verslo įgyvendintos kaštų optimizavimo priemonės, leidusios išsaugoti konkurencingumą, ir didesnė nei prognozuota paklausa Šiaurės Europos šalyse bei Vokietijoje.
Tačiau kitąmet ekonomikos augimas svarbiausiose Lietuvos prekybos partnerėse sumažės, tad ir eksporto apimtys 2011 metais augs lėčiau nei šiemet. Prognozuojama, kad eksportas kitais metais išaugs 6,5 proc. įvertinus kainų pasikeitimų įtaką, o 2012 metais – 7,7 procentų.
„Lietuvos eksporto stuburu išlieka mažą arba vidutinę pridėtinę vertę kurianti pramonė – sparčiausias augimas matomas chemijos, medienos pramonės taip pat transporto sektoriuose. Tam, kad šalis pradėtų persiorientuotų į aukštesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksportą prireiks dar ne vienerių metų ir nemažų investicijų. Sveikiname Vyriausybės veiksmus skatinti aukštų technologijų ir alternatyvios energijos sektorių plėtrą, ir kaip bankas esame pasiruošę tęsti tokių investicijų finansavimą“, - sako T. Andrejauskas.
Nedarbas – visų Baltijos šalių problema
„Swedbank“ analitikai pagerino ir Latvijos bei Estijos pagrindinių ekonomikos rodiklių prognozes. Skaičiuojama, kad 2010 metais. Estijos ekonomika augs 2,2 proc., o Latvijos kris 1,5 proc. 2011 metais Estijai prognozuojama 4,5 proc., o Latvijai – 3 proc. , o 2012 metais Estijai – 4,5 proc., Latvijai – 4,2 proc. augimas.
Pasak banko analitikų, Estijos ekonomikai teigiamos įtakos turės nuo 2011 metų sausio 1 d. įvedamas euras, o Latvijos – eksporto augimas, tačiau didelis nedarbas (Latvijoje 2011 metų prognozuojamas 17,5 proc., Estijoje – 15,5 proc.) kaimyninėse šalyse, kaip ir Lietuvoje, išliks viena aktualiausių problemų.
