Baltijos šalių ekonomikos augimo galimybės geros, tačiau ekonomika turi būti labiau subalansuota, teigia "Hansabanko" analitikai
2007-02-01 Atgal į sąrašą
"Hansabank" grupės analitikai išlaiko nuomonę, kad visose trijose Baltijos šalyse ekonomikos augimo galimybės artimiausiais metais yra palankios, nors augimo tempai turėtų kiek sulėtėti. Tai paskelbta šiandien išleistoje Baltijos šalių ekonomikos apžvalgoje ("The Baltic Outlook").
Apžvalgoje daugelis Lietuvos ekonomikos prognozių, skelbtų lapkričio mėnesį, nesikeičia, nes ekonomikos duomenys iš esmės patvirtina anksčiau prognozuotus procesus.
"Statistikos departamento paskelbtas preliminarus 2006 m. Lietuvos BVP augimo įvertinimas (7,4 proc.) faktiškai patvirtino mūsų dar gegužės mėnesį skelbtą ir vėlesniais mėnesiais išlaikytą 7,5 proc. ekonomikos augimo prognozę. Kita vertus, dėl itin stipraus vidaus vartojimo Latvijos ir Estijos ekonomikos augimas lenkia lūkesčius - net ir neturint preliminarių duomenų už ketvirtąjį metų ketvirtį, galima tikėtis, kad Latvijoje ir Estijoje ekonomikos augimas 2006 metais viršijo 11 proc., kai metų pradžioje prognozuota apie 9 proc.", - prognozes komentavo "Hansabanko" finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.
2007-iesiems "Hansabanko" analitikai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomikos augimas sieks 6,5 proc., Latvijos ir Estijos - po 9 proc., o 2008-iesiems ekonomikos augimas Baltijos šalims prognozuojamas atitinkamai 6,5 proc. (Lietuvoje) ir 7,5 proc. bei 8,5 proc. (Latvijoje ir Estijoje). Analitikai šį lėtėjimo scenarijų vertina kaip teigiamą, įspėdami, kad visų šalių, ir ypač Latvijos, ekonomikos raidoje išryškėjusi disproporcija kelia tam tikrą grėsmę tvariam ekonomikos augimui ateinančiais metais.
"Paskutiniais metais dominuoja į vidaus vartojimą orientuotų sektorių, taip pat statybų sektoriaus, augimas. Tai nulėmė ir gyventojų, ir valdžios išlaidos bei spartus skolinimosi apimčių augimas, prie to prisideda ir emigrantų pervedamos lėšos. Stipri vidaus paklausa kartu su emigracija sukėlė ir darbo jėgos trūkumą bei ilgai lauktą spartų atlyginimų augimą. Tačiau, sutelkus dėmesį į vartojimo sektorių plėtrą, visos kitos pramonės šakos privalo būti itin lanksčios prisitaikant prie augančių sąnaudų - tiek darbo jėgos kaštų, tiek ir energijos kainų", - sakė T.Andrejauskas.
Pasak jo, šiandien to lankstumo trūksta, ir vidutinis darbo našumo augimas gerokai atsilieka nuo atlyginimų augimo. "Nors šalies bendrovių pelningumo duomenys problemų dar nerodo, ir pramonės pardavimo tempai auga gan sparčiai, problemų nepavyks išvengti, jei ir toliau darbo našumas augs žymiai lėčiau už atlyginimus", - sakė T.Andrejauskas.
Analitikų teigimu, neigiamas scenarijus reikštų, kad BVP augimas Baltijos šalyse trumpu laikotarpiu gali netgi viršyti prognozes vidaus sektorių plėtros dėka, tačiau po 2-3 metų, pramonės šakoms prarandant konkurencingumą, ekonomikos augimo tempai kristų iki 3-5 proc.
"ES senbuvės šalys mus lenkia ne tuo, kad turi didesnius namus ir gražesnes parduotuves, o tuo, kad jų eksporto rinkoms dirbančios pramonės ir paslaugų šakos uždirba gerokai daugiau lėšų visiems šiems vidaus vartojimo ir socialiniams sektoriams finansuoti. Lietuvoje šiandien ir gyventojų, ir verslo, ir apskirtai valstybės galimybės taupyti ir investuoti yra išaugę, jas didina tiek ir ES parama, tiek ir skolinimosi galimybės - todėl dabar darosi ypač svarbu rasti balansą tarp išlaidų ir investicijų, kad turimos lėšos nebūtų per anksti "pravalgytos", - sakė T.Andrejauskas.
Pasak analitikų, šalies mastu šiuos procesus atspindi ir augantis užsienio prekybos deficitas, ir einamosios sąskaitos deficitas, kuris šiuo metu daugiausia finansuojamas skolintomis lėšomis.
"Hansabank" grupės ekonomikos apžvalga leidžiama 4 kartus per metus, pirmasis leidinys buvo išleistas 1998 metais. Apžvalgoje įvertinami svarbiausi ūkio vystimosi procesai atskirose Baltijos šalyse ir pateikiamos prognozės artimiausiems metams.
"Hansabankas" priklauso pirmaujančiai finansinei grupei Baltijos ir Šiaurės šalių regione - "Swedbank". Ši grupė turi daugiau nei 10,4 mln. privačių ir beveik 436 tūkst. verslo klientų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje ir Švedijoje. Grupė turi apie 758 padalinius Švedijoje ir apie 286 padalinius Baltijos šalyse. "Swedbank" grupėje dirba virš 16 tūkst. darbuotojų.
"Hansabankui" Lietuvoje priklauso "Hansa lizingas", "Hansa gyvybės draudimas", "Hansa investicijų valdymas", "Hansa draudimo brokeris", "Baltijos autolizingas" ir "Hansa valda".
