Baltijos šalių ekonomikos žemyn leidžiasi skirtingu greičiu ir į skirtingą gylį

2008-07-18 Atgal į sąrašą

Skirtingi ekonomikos ciklo etapai, kuriuose Baltijos valstybes užklupo pasaulinė krizė bei energijos išteklių ir maisto produktų brangimas, lėmė tai, kad šiandien trys valstybės susiduria su skirtingais iššūkiais. Tuo metu, kai Latvija ir Estija ką tik pajuto "kietąjį nusileidimą", Lietuva vis dar gali išvengti staigaus ekonomikos nuosmukio. Šios ir kitos prognozės skelbiamos šiandien pasirodžiusioje "Hansabank" grupės analitikų parengtoje Baltijos šalių ekonomikos apžvalgoje ("The Baltic Outlook").

Lietuva vis dar galėtų išvengti ekonomikos stagnacijos, jei valdžia skirtų pakankamai dėmesio kylančioms grėsmėms

"Hansabanko" specialistai kol kas paliko tas pačias Lietuvos BVP augimo prognozes ir mano, kad šalies ekonomika 2008 metais augs 6 proc., o 2009 m. – 5,5 proc., tai yra 2-4 kartus greičiau nei tuo pat metu vystysis Latvijos ir Estijos ekonomikos. Pasak "Hansabanko" Finansų rinkų tarnybos vadovo Tomo Andrejausko, spartesnį Lietuvos ekonomikos augimą, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, lėmė tai, kad Lietuvos ekonomikos ciklas nebuvo pasiekęs viršūnės, kai kapitalo rinkų krizė smogė pinigų pasiūlai bei sąlygojo globalios ekonomikos, kurios neatsiejama dalis yra ir Lietuva, lėtėjimą. "Hansabanko" analitikai pastebi, kad šalies ekonomiką veikia vis daugiau negatyvių tendencijų ir dėl to prognozes gali tekti dar kartą peržiūrėti netolimoje ateityje.

"Nors į Baltijos šalis įprasta žvelgti kaip į vieną regioną, Lietuva, Latvija ir Estija buvo skirtingose ekonomikos vystymosi etapuose pernai, kai pradėjo ryškėti pirmieji pasaulinės krizės ženklai, ir todėl šiandien susiduria su skirtingo lygio problemomis. Estija ir Latvija krizę pajuto būdamos aukščiausiame ekonomikos pakilimo etape, todėl ir kritimas jose yra skaudesnis nei Lietuvoje, kurios ekonomikos kardiograma, vaizdžiai tariant, buvo be tokių ryškių perkritimų. Lietuva vis dar turi galimybių išvengti ekonomikos stagnacijos ar recesijos. Tiesa, dėl pasaulinėse rinkose vis brangstančių energetikos žaliavų ir maisto, šios galimybės mažėja. Situacijai nepadeda ir kai kurie Lietuvoje priimami vartojimą ir infliaciją skatinantys sprendimai", – sako T. Andrejauskas.

Vertindami Lietuvos ekonomikos situaciją "Hansabanko" analitikai gerokai padidino šalies infliacijos bei nedarbo prognozes. Infliacijos prognozė 2008 metams buvo padidinta nuo 9,9 iki 11,9 proc. 2008 metams ir nuo 6,7 iki 8,7 proc. 2009 metams. Banko specialistai prognozuoja, kad nedarbas šalyje 2008 metais sieks 5,3 proc., (anksčiau prognozuota 4,6 proc.), o 2009-aisiais – 5,8 proc. (ankstesnė prognozė – 4,9 proc.).

Pasak "Hansabanko" analitikų, pastarojo meto valdžios sprendimai indeksuoti minimalias algas bei plėsti PVM lengvatų sąrašą greičiausiai atsisuks tiek prieš pačią valstybę, tiek prieš jos piliečius. Pirmu atveju, šis sprendimas nepasieks savo tikslo, kadangi bus įsukta atlyginimų ir infliacijos spiralė, dėl to minimalios algos kilimas nespės kompensuoti infliacijos, be to, valdžia susidurs su rimtomis problemomis dėl vis labiau augančių biudžeto išlaidų. Antru atveju toliau bus griaunama vidaus konkurencija, kuri yra būtina prielaida kovojant su infliacija.

"Nevaldomos infliacijos ir šalies ūkio konkurencingumo mažėjimo įtaką Lietuvos gyventojai labiausiai pajus per išaugusį nedarbą ir mažėjančią perkamąją galią. Tai bus kaina, kurią gali tekti visuomenei sumokėti už nepakankamą valdžios dėmesį kylančioms ekonominėms grėsmėms, – sako "Hansabanko" Finansų rinkų tarnybos vadovas T. Andrejauskas. – Visa tai neišvengiamai paveiks vidaus vartojimą, tiesa, ne iš karto. Prekybos centrai gal ir neištuštės, tačiau reikšmingai gali pasikeisti pirkinių krepšelis, kuriame vėl ryškiai dominuos pirmo būtinumo prekės".

Ignalinos AE uždarymas infliaciją kilstelėtų 3-3,5 proc.

Banko analitikai pastebi, kad infliacija antroje šių metų pusėje augs dar sparčiau nei per pirmuosius šešis 2008 metų mėnesius – tai stipriau lems brangstantys energijos resursai.

"Šildymo kainos didės nuo 6 iki 60 proc. arba vidutiniškai 40 proc. visoje Lietuvoje, o tai 1,5 procentinio punkto didins šalies infliaciją. Brangstanti energija vartojimo kainų augimą didins ir ateityje – manome, kad jau 2009 metais gali padidėti elektros kainos, prabilta, kad ir gamtinės dujos gali pabrangti nuo 450 iki 550 JAV dolerių už 1000 kub. m.", – sako T. Andrejauskas.

Prognozuodami tolesnes Lietuvos ekonomikos perspektyvas, "Hansabanko" analitikai akcentuoja Ignalinos atominės elektrinės tolesnio darbo arba jos uždarymo pasekmes. Banko specialistai yra paskaičiavę, kad uždarius Ignalinos AE ir dėl to dvigubai pabrangus elektrai, vidutinę šalies infliaciją 2010 metais tai padidintų 3-3,5 procentų.

Atominės elektrinės uždarymas turės poveikį ir kitiems šalies ekonominiams rodikliams. "Šiluminės elektrinės turės padidinti savo gamybos apimtis ir sunaudoti daugiau iškastinio kuro, vadinasi, išaugs importas, savaime darydamas neigiamą poveikį einamosios sąskaitos deficitui ir padidins jį maždaug 2 BVP procentais. Skaičiuojame, kad vartojimo mažėjimas ir augančios importo apimtys Lietuvos ekonomikos augimą, uždarius Ignalinos AE, turėtų sumažinti 2-3 procentiniais punktais", – pastebi "Hansabanko" Finansų rinkų tarnybos vadovas T. Andrejauskas.

Latvijoje ir Estijoje įžvelgiama recesija

Vertindami kitų Baltijos valstybių ekonomikos situaciją "Hansabanko" analitikai pastebi, kad ir Latvija, ir Estija jau susiduria su stagnacija, o ateityje numatoma ir ekonomikos recesijos grėsmė.

Latvijai banko specialistai numato gilesnį ekonomikos lėtėjimą ir lėtesnį jos atsigavimą nei buvo manyta iki šiol. "Hansabanko" analitikai sumažino Latvijos BVP augimo prognozes nuo 4 iki 1,3 proc. 2008 metams, nuo 3 iki 1,5 proc. 2009 metams ir nuo 5,5 iki 4 proc. 2010 metams. Prognozuojama, kad šalis 2008 metų pabaigoje ir 2009 metų pirmoje pusėje gali susidurti ir su recesija, kai ekonomikos augimą pakeis jos nedidelis kritimas.

Bankas padidino ir Latvijos infliacijos prognozes, tačiau manoma, kad pikas jau buvo pasiektas šių metų gegužės mėnesį, kai infliacija siekė 17,9 procentų. "Hansabanko" analitikai prognozuoja, kad šiemet infliacija Latvijoje bus 16 proc. (ankstesnė prognozė – 15 proc.), o 2009 metais – 7,5 proc. (6,5 proc.). Numatoma, kad nedarbas šių metų pabaigoje Latvijoje sieks 8 proc., o 2010 metų antrajame pusmetyje gali pakilti ir iki 10 proc.

Kalbėdami apie Estiją "Hansabanko" specialistai vienodai galimais vadina du – optimistinį ir pesimistinį – ekonomikos vystymosi scenarijus.

Pirmasis jų, optimistinis, numato ekonomikos stabilizaciją 2008 metų rudenį ir jos laipsnišką atsigavimą 2009-2010 metais. Tokiu atveju Estijos ekonomika šiemet augtų apie 2,5 proc., o infliacija būtų apie 10 procentų.

Pesimistinis variantas numato, kad Estijos ekonomika žiemop susidurs su dar vienu sulėtėjimu, o 2009 metų pradžioje jos lauktų nedidelė recesija. Tiesa, vėliau – 2009 metų antroje pusėje ir 2010 metais – ekonomikos atsigavimas būtų staigesnis nei skaičiuojama optimistiniame scenarijuje.

"Hansabankas" priklauso pirmaujančiai finansinei grupei Baltijos ir Šiaurės šalių regione – "Swedbank". Ši grupė turi daugiau negu 9,1 mln. privačių ir beveik 483 tūkst. verslo klientų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje ir Švedijoje. Ji turi 465 padalinius Švedijoje ir 300 – Baltijos šalyse. "Swedbank" dirba virš 21 tūkst. darbuotojų, iš jų Lietuvoje – daugiau negu 3 tūkstančiai. "Hansabankui" Lietuvoje priklauso "Hansa lizingas", "Hansa gyvybės draudimas", "Hansa investicijų valdymas", "Hansa draudimo brokeris", "Baltijos autolizingas" ir "Hansa valda".

"Hansabankas" kartu su kitais "Hansabank" grupės bankais Estijoje ir Latvijoje šį rudenį keičia pavadinimą į "Swedbank". Pavadinimo ir prekės ženklo keitimo procesas užtruks apie metus, jį baigti ketinama 2009-ųjų rudenį. "Swedbank" grupės bankai Baltijos šalių rinkose sieks tapti geriausiai klientus aptarnaujančia finansine grupe.

Dalintis
15 s
Kasdienius finansus tvarkykite greitai ir patogiai tiesiog atsisiuntę išmaniąją „Swedbank“ programėlę.

Programėlė „Android“ telefonui Programėlė „iPhone“ telefonui
Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.