Finansinė apsauga

Finansinė apsauga – tai pinigai, kuriuos šeima gali naudoti, netekusi reikšmingos dalies pajamų. Taip gali nutikti netekus darbo, nutikus skaudžiai nelaimei, po kurios šeima netektų vieno iš maitintojų, ar kitais atvejais. Finansinė apsauga gali būti:

• sukauptas indėlis (mažiausiai 3-6 mėn. pajamų dydžio);
• gyvybės draudimo išmoka;
• realizuotas likvidus turtas (turtas, kurį pardavus nenukentėtų šeimos gyvenimo kokybė);
• ar kiti šaltiniai, suteikiantys laikiną finansinę paramą.

Taigi finansinė apsauga atsako į klausimą „Iš kur šeima ar artimieji gautų pinigų nelaimės atveju?“ Šį klausimą būtina kelti kiekvienai šeimai, kadangi visiems svarbu jaustis saugiems ir užtikrintiems dėl ateities. Finansiškai apsaugota šeima yra tvirtesnė – jaučiasi saugesnė, nes žino, kad būtų pajėgi adaptuotis prie nenumatytų pokyčių.

Ar Jums aktuali finansinė apsauga – atsakyti gali pagelbėti žemiau esantys klausimai:

• Ar turite šeimą ir ar esate vienas šeimos maitintojų?
• Ar turite vaikų?
• Ar turite kitų artimųjų – tėvų, brolių, seserų, senelių ir pan., kuriuos paveiktų pasikeitusi Jūsų/Jūsų šeimos finansinė padėtis?
• Ar norėtumėte, kad Jūsų šeimos ar artimųjų gyvenimo kokybė stipriai nepablogėtų, jei Jums kažkas nutiktų?

Jei į bent vieną klausimą atsakėte TAIP, Jūsų artimiesiems reikia finansinės apsaugos. Ji yra aktuali kiekvienam, kas turi artimuosius ir nori užtikrinti jiems finansinio saugumo jausmą. Žinojimas, kad nelaimės atveju šeimos ir artimųjų neprislėgs dar ir finansiniai rūpesčiai, padeda jaustis ramiau.

Svarstydami apie ateitį neretai pamirštame artimuosius, šeimą, kurie, netekę vieno iš šeimos maitintojų, turės kažkaip gyventi toliau – tęsti mokslus, išlaikyti būstą, jiems reikės laiko prisitaikyti prie naujų sąlygų, sumažėjusių pajamų, tad finansinė apsauga užtikrintų tam tikrą stabilumą. Apklausos duomenimis, 7 iš 10 Lietuvos gyventojų teigė, jog jų mirties atveju artimieji susidurtų su finansiniais sunkumais. Taigi finansinė apsauga yra „pagalvė“, skirta šeimoms, artimiesiems tuo atveju, jei prarastų reikšmingą dalį pajamų, pavyzdžiui, netekus vieno šeimos maitintojų.

Finansinė apsauga – tai šeimos finansų planavimo dalis, tad sprendimą turėtų priimti visa šeima. Jei finansinė apsauga užtikrinama rizikinio gyvybės draudimo sprendimais,  draustis rekomenduojama visiems asmenims, nuo kurių pajamų priklauso kitų šeimos narių gerovė. Jei šeima neturi galimybių pasirūpinti visų šeimos maitintojų draudimu, apsidrausti rekomenduojama tiems, kurių pajamų dalis šeimos biudžete yra didžiausia.

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos duomenimis, alkoholiui ir rūkalams vidutinis statistinis lietuvis kasmet išleidžia 1652 litus. Dviejų suaugusių asmenų šeimai tai jau sudarytų 3304 litus – svari suma, kurios užtektų užsitikrinti finansinį saugumą. Minimaliai finansinei apsaugai užtenka skirti ir 30 litų per mėnesį.

Pasaulinė praktika rodo, kad atsitikus nelaimei šeimai finansiškai atsitiesti prireikia 1-2 metų. Tad renkantis sumą, kuria draudžiate gyvybę, įvertinkite pajamas, kurias uždirbate ir kurias prarastų šeima, netekusi jūsų. Jeigu turite būsto paskolą, gyvybės draudimo sumą reikėtų didinti pagal turimų finansinių įsipareigojimų sumą.

Būstas dažnai yra didžiausias šeimos pirkinys. Todėl imant būsto paskolą reikia pagalvoti ne tik apie tai, kiek galėsite skirti pajamų paskolai grąžinti, bet ir apie tai, kaip ją grąžintumėte pasikeitus jūsų situacijai – nutikus nelaimei, netekus artimojo ar praradus darbą. Vidutinė būsto paskolos suma yra 140 tūkst. litų ir jos grąžinimą šeima paprastai skaičiuoja atsižvelgdama į tai, kad dirbs du žmonės, paskolos sumą dalindami pagal tai, kokius atlyginimus jie gauna. Tokią pačią proporciją siūlome apdraudžiant būsto paskolą, draudimo sumą dalijant į dvi dalis. Vieną iš sutuoktinių ištikus nelaimei, draudikas apmokės jo prisiimtą būsto paskolos dalį.

Reikia atminti, kad būsto galima greitai ir neparduoti. Arba, nepalankiai susiklosčius situacijai rinkoje, jo vertė gali būti mažesnė nei paimta paskola. O ir pardavus šeimos nekilnojamąjį turtą vaikams juk kažkur reikės gyventi?

Gyvybės draudimas būna dviejų rūšių – kaupiamasis ir rizikinis. Kaupiamasis draudimas yra skirtas ilgalaikiam taupymui. Rizikinis gyvybės draudimas yra „grynas“ – skirtas tik išmokoms nelaimės atveju, todėl pinigai nekaupiami (palyginimui – kaip privalomasis civilinis vairuotojų atsakomybės draudimas).

„Swedbank“ nuo 2009 m. iki 2011 liepos mėn. (imtinai) mirties atveju jau išmokėjo 428 išmokas (klientai iki 70 m.). Suskaičiuota, kad vidutiniškai kas antrą dieną „Swedbank“ moka išmoką dėl mirties (33 proc. moterų netektys, 67 proc. – vyrų). Mirties priežastys buvo ir nelaimingi įvykiai, ir ligos. Beje, 2010 metų preliminariais Higienos instituto duomenimis, beveik 50 proc. žmonių jau nuo 30 metų amžiaus mirė dėl ligos. „Swedbank“ siūlomi artimųjų finansinės apsaugos sprendimai galioja abiem minėtais atvejais.

Nelaimės, deja, dažniausiai ateina netikėtai, ir tas „vėliau, kai prireiks“ gali būti per vėlu. Be to, apsidrausti tada, kai esi jaunas ir sveikas, yra kur kas pigiau, nei sulaukus garbingo amžiaus ar susirgus. Be to, „miršta tik seni“ yra mitas. Mirties priežastis dėl ligos sudaro beveik 50 proc. atvejų jau nuo 30 metų amžiaus.

Save ir savo šeimą apsaugosite kaupdami finansinį rezervą ir apdrausdami pajamas bei finansinius įsipareigojimus. Finansinį rezervą kaupkite bet kuriame gyvenimo etape – juk darbą gali tekti keisti ir ekonomikos pakilimo, ir jos nuosmukio metu.

Mūsų siūlomi sprendimai:

• Jauskitės užtikrintai pasirinkdami kaupti finansinį rezervą „Swedbank“ taupomajame indėlyje. Pradėti galima nuo 100 Lt, o pildyti bet kada ir bet kokia jūsų norima suma. Prireikus, kas 3 mėnesius galima nuimti iki 50 proc. sukauptos sumos neprarandant palūkanų (indėlio sąskaitoje turi likti minimali indėlio suma).

• Kol neturite sukaupę pakankamos sumos indėlyje, pravartu apdrausti pajamas ir finansinius įsipareigojimus. Paprastas ir greitas būdas apsaugoti artimuosius nuo netikėto šeimos pajamų sumažėjimo, jeigu jie netektų Jūsų – draudimo sutartis „Šeimos pajamų apsauga“. Artimiesiems sunkiausiu laikotarpiu bus suteikta finansinė parama: dvylikos vidutinių mėnesinių šalies darbo užmokesčių suma, o įvykus eismo įvykiui – dvigubai didesnė suma.

• Vienas iš didžiausių šeimos pirkinių – būstas, kurio paskolą pasirenkate grąžinti per ilgą laikotarpį, atsižvelgdami į tai, kad dirbsite dviese. Niekas negali žinoti, kas per tokį ilgą laiką gali nutikti. Pasikeitus situacijai, vienam asmeniui grąžinti būsto paskolą gali būti labai sudėtinga. Būdas pasirūpinti savo artimaisiais – draudimo sutartis „Apsaugota būsto paskola“. Netekties atveju draudikas apmokės apdraustą būsto paskolos dalį ir šeimai nereikės nerimauti dėl skolos grąžinimo bei ateities.